Mieste kompiuterius namuose turėjo 79 proc., kaime – 68 proc. namų ūkių, o interneto prieigą – atitinkamai 81 ir 72 procentai.
Beveik visi namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 81 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių naudojosi plačiajuosčiu laidiniu ar belaidžiu fiksuotu ryšiu, 56 proc. naudojosi mobiliojo ryšio tinklais.
Statistikų teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį internetu naudojosi 80 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (2017 metų pirmąjį ketvirtį – 78 proc.). Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi beveik visi, iš 65–74 metų amžiaus – 39 proc.
68 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi kasdien, 10 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien.
Internetas daugiausia buvo naudojamas ryšiams (74 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų), 58 proc. bendravo socialiniuose tinkluose, 61 proc. naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis, 25 proc. registravosi pas gydytoją.
29 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų pirmąjį ketvirtį naudojosi duomenų saugyklomis internete nuotraukoms, muzikos, vaizdo ar kitiems failams saugoti.
Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per metus pasinaudojo 51 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų.
Prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 34 proc. gyventojų. Dažniausiai internetu buvo perkami drabužiai, avalynė, sporto prekės, bilietai į kultūros renginius, namų ūkio reikmenys, maisto ir kasdienio vartojimo prekės, apgyvendinimo paslaugos atostogoms, kelionių bilietai ar automobilio nuoma.
Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti, apklausus 7,2 tūkst. 16–74 metų amžiaus asmenis.
