Smegenų skenavimo technologijos kol kas dar negali skaityti minčių, tačiau jau sugeba sukurti „langą”, pro kurį mokslininkai gali analizuoti tam tikru laiku vykstančią neuronų veiklą. Tyrinėtojams netgi pavyko sukurti specialų algoritmą, kuris pagal įrašytus smegenų aktyvumo modelius gali nustatyti vieną iš trijų konkrečių žmogaus prisiminimų.
Tyrinėtojai eksperimento metu dešimčiai savanoriškai sutikusių dalyvauti žmonių pademonstravo tris trumpus filmukus, kuriuose buvo rodoma paprastus veiksmus atliekanti moteris. Pavyzdžiui, viename filmuke rodoma, kaip ji geria kavą ir po to išmeta vienkartinį puodelį; kitame - paštu siunčia popierinį laišką. Vėliau, patalpinus savanorius dalyvius į funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) skenerius, jų buvo prašoma prisiminti paeiliui kiekvieną iš matytų filmukų. fMRI skeneris ypatingas tuo, jog matuoja smegenų aktyvumą pagal kraujo tėkmės pokyčius atskirose jų srityse. Gauti rezultatai buvo apdorojami specialiu kompiuteriniu algoritmu, kuris mintis prognozuoja remdamasis nustatytais skirtingų asmenų smegenų veiklos panašumais.
Londono universitetinio koledžo specialistai dėmesį sutelkė ties smegenų hipokampo sritimi, kuri, kaip manoma, vaidina lemiamą vaidmenį įrašydama trumpalaikius prisiminimus. Buvo nustatyta, jog visiems dalyviams aktyvuodavosi trys atskiri hipokampo regionai, tačiau kol kas mokslininkai nėra tikri, kokia yra kiekvieno regiono paskirtis.
Žinoma, iki tikro minčių skaitymo dar yra likęs nemažas kelio galas, ir tuo pačiu kompiuteriu, naudodami tą patį algoritmą, tikrai nenustatysite, apie ką galvoja pilnametražius filmus žiūrintys asmenys. Tačiau šis eksperimentas yra vienas pirmųjų, kada elektroniškai pavyko atsirinkti vieną iš trijų prisiminimų, susijusių su konkrečiais matytais vaizdiniais. Toliau mokslininkai tikisi patyrinėti, kaip atmintį veikia laikas, žmogaus amžius ir smegenų traumos.
