Ketvirtoko močiutė sunerimo: vaikas namų darbams turėjo atlikti užduotį kompiuteriu, tačiau namuose jo neturi, o nusipirkti neišgali. „Ar mokiniams privaloma turėti kompiuterius? Jie ir taip darosi beraščiai“, – sakė moteris.
Pirmokai per pamokas testus sprendžia nešiojamais kompiuteriais. Lentas su kreidomis keičia išmaniosios lentos, o vadovėliai keliasi į planšetinius kompiuterius.
Mokyklos kompiuterizuojasi
Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos direktorius Alvydas Lunskis pasakojo, kad mokiniams nėra privaloma turėti kompiuterių.
Kompiuteriais bet kada galima naudotis mokykloje. Čia yra dvi kompiuterių klasės, kuriose po 10 kompiuterių, prieiga yra ir bibliotekų skaityklose.
Pradinukai turi ir popierines pažymių knygeles, tačiau vyresni mokiniai, jų mokytojai, tėvai naudojasi tik elektroniniais dienynais. Kai šeima namuose neturi kompiuterio, mokykla popierines ataskaitas tėvams atspausdina.
A. Lunskis pasakojo, kad mokykla dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos projekte – turėtų gauti apie 20 planšetinių kompiuterių šeštokams. Kompiuteriai pagal panaudos sutartį su tėvais būtų duodami vaikams naudotis namuose ir mokykloje. Juose būtų įdiegti vadovėliai, kita mokomoji medžiaga.
„Turime žiūrėti į priekį. Jeigu žiūrėsi atgal ir su kreida braižysi lentoje, čia irgi ne išeitis. Vaikai turi žinoti, pačiupinėti tą daiktą“, – aiškino direktorius.
Vietoj krūvos knygų – kompiuteris
Planšetinius kompiuterius turėtų gauti ir Šiaulių „Jovaro“ progimnazija. Jos direktorius Arvydas Kukanauza pasakojo, kad į planšetinį kompiuterį turėtų būti sudėta dauguma vadovėlių. „Patogu turėti vieną kompiuterį, nesinešioti kuprinėje penkių vadovėlių“, – sakė direktorius.
Jis juokavo, kad vaikai ateityje mokysis ne klasėse, o nuotoliniu būdu: „Kiekvienas pagal save baiginės mokyklą – vienas 10-ies, kitas 15-os ar 25-erių“.
Pirmokų matematika virtualiai
„Jovaro“ progimnazijoje 1c klasė jau turi 24 mažuosius nešiojamus kompiuterius.
Ant lentos vaikai mato mokytojos Ramunės Toleikienės kompiuterio ekrano vaizdą. Ekrane atsiranda skaičiais sužymėti langeliai, reiškiantys kiekvieną mažąjį kompiuterį. Kuomet jie tampa mėlyni, mokytoja žino, kad visi vaikai prisijungė. Tai užtrunka apie 10 minučių, nes kompiuteriai kartais stringa, susilpnėja interneto ryšys.
Mokytoja vaikams duoda matematikos testą, lentoje „tiksi“ jos nustatytos penkios minutės testui išspręsti. Mažieji žymi teisingų atsakymų raides savo kompiuteryje.
Pirmokams reikalingos ir anglų kalbos žinios. Prieš pradedant testą atsiranda užrašas „Ready“, reiškiantis, kad galima pradėti. Teste yra atsakymų variantai „True“ ir „False“ – tiesa arba melas. Baigus testą reikia spausti „Submit“ ir „Yes“.
Programa pati suveda rezultatus. Didžiajame ekrane matyti, kiek taškų surinko kiekvieno kompiuterio šeimininkas, kuris klausimas buvo sudėtingiausias. Savo ekranuose vaikai mato savo klaidas.
Papildoma priemonė
Mokiniai šiais kompiuteriais mokomi patys ieškoti informacijos internete, žaidžiami mokomieji žaidimai.
Tokia pamoka vyksta kartą per dieną. Anot R. Toleikienės, tai nėra pagrindinė mokymo priemonė.
Šioje progimnazijoje yra dvi interaktyvios lentos. Tai tarsi didžiulis kompiuterio ekranas, kurį galima valdyti, liečiant specialiu liestuku arba rankomis.
Interaktyvia lenta naudojasi mokytojos Erikos Bražienės vadovaujama 3b klasė ir Aušros Bielskienės – 4a.
Visai klasei matant mokiniai gali žaisti interaktyvius žaidimus, liesdami lentą kilnoti figūras, virtualius daiktus.
Anot A. Bielskienės, išmanioji lenta padeda ryškiai, vaizdingai pateikti pamoką, tačiau jautresniam vaikui po ilgesnio žiūrėjimo ima ašaroti akys.
Technologijos keičia mokytojo vaidmenį
Sparčiai modernėjančios Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos direktoriaus Albino Jokubausko nuomone, mokiniui, kuris neturi kompiuterio, iškyla sunkumų.
„Nauji metodai diktuoja naujas mokymosi sąlygas. Pavyzdžiui, pristatymo be kompiuterio jis tikrai nepadarys. Dabar pristatymuose būna filmuota medžiaga ir nuorodos į internetą. Referatų taip pat niekas ranka nerašo“, – sakė direktorius.
Jo nuomone, nors kompiuteris ir turi daug privalumų, jis žmogų padaro kitokiu.
„Minusas – ne vien mažėjantis raštingumas. Reikia pažiūrėti į žmones, kurie didžiąją gyvenimo dalį praleidžia prie kompiuterio, virtualiose erdvėse, kaip jie vaikšto, kokia laikysena, akys“, – sakė direktorius.
Jis teigė, kad pagal statistiką, Šiaulių rajone 80 procentų mokinių turi sveikatos problemų. Dirbdamas planšetiniu kompiuteriu vaikas gali drybsoti lovoje, susiraityti kėdėje, kompiuteris prikausto, nebedirba dalis raumenų.
Anot A. Jokubausko, ateityje mokytojo gali nebereikėti. Kadangi programos paruoštos metams į priekį, mokinys, pasitelkęs technologijas gali susirasti medžiagą greičiau už mokytoją: „Koks tada mokytojo vaidmuo? Stovėti klasėje ir prižiūrėti tvarką?“.
Gintarė VALUCKYTĖ
