Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) surengė seminarą, kurio metu žiniasklaidos atstovai susitiko su Lakštausko klinikos ir Lietuvos žolės riedulio federacijos (LŽRF) vadovais.
Riedulininkai į susitikimą atvyko gausiu būriu – žurnalistams apie šios sporto šakos istoriją, laimėjimus ir žaidimo niuansus pasakojo LŽRF prezidentas Leonardas Čaikauskas, garsus treneris Rimantas Čaikauskas ir Lietuvos rinktinės narė Ugnė Chmeliauskaitė.
R. Čaikauskas susitikimo pabaigoje pažymėjo, kad dabartinė moterų rinktinės karta, jeigu jai būtų sudarytos geros sąlygos, galėtų pretenduoti dalyvauti 2020 metų vasaros olimpinėse žaidynėse.
Antrojoje susitikimo dalyje žurnalistai bendravo su Lakštausko klinikos vadovais Eduardu Lakštausku ir Brigita Paulienė. Jų paslaugomis naudojasi olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė su vyru Andrejumi Zadneprovskiu, krepšininkai Arvydas Macijauskas ir Simas Jasaitis bei kiti sportininkai.
B. Paulienė išsamiu pristatymu pasistengė sporto žurnalistams suteikti kuo daugiau jų darbui naudingų žinių, o E. Lakštauskas pademonstravo ir praktinius sugebėjimus – po trumpos improvizuotos apžiūros dviems žurnalistams nustatė negalavimus ir suteikė praktinių patarimų. Išvydus šią demonstraciją, noras bent trumpam atsidurti šio specialisto rankose kilo visiems seminaro dalyviams.
Žurnalistų diskusijoje su medikais konstatuota, kad Lietuvos sporto sistemoje visiems reikia dar labai daug tobulėti. Daugelis trenerių ir net medicinos profesionalų dažnai nesuvokia, kad neužtenka numalšinti skausmą skaudamoje vietoje, nes jo priežastis gali būti visai kitoje kūno vietoje.
„Jei skauda petį, dažniausia bus apsiribojama peties masažu ir panašiomis priemonėmis. Vis dėlto gali būti, kad petį skauda dėl, pavyzdžiui, čiurnos traumos, nes visas mūsų organizmas yra vientisa sistema. Apie tai pagalvoja labai retas treneris ar sportininkas. Taip „gydant“ sportininkas ne sveiksta, o yra dar labiau žalojamas, trumpinama jo karjera, – aiškino B. Paulienė. – Mūsų organizamas yra kaip sporto komanda. Jei vienas žaidėjas žaidžia prastai, už jį turi atidirbti kiti. Jei mūsų vienam raumeniui iškyla grėsmė, smegenys, norėdamos apsaugoti, jį išjungia. Tada didesnį krūvį patiria kiti raumenys ir ilgainiui grėsmė iškyla būtent jiems. Taip vienoje kūno vietoje patirta trauma gali būti visai kito, pražiūrėto sužeidimo pasekmė. Sporto medikai, treneriai turėtų apie tai galvoti, tačiau kol kas tokius specialistus Lietuvoje galima skaičiuoti ant pirštų.“
„Didelės šalys gal ir gali sau leisti nekreipti dėmesio į tokius dalykus, joms galbūt užtenka tų sportininkų, kurie „išgyvena“. Tačiau mums savo sportininkus reikėtų vertinti ir jais rūpintis kitaip“, – tvirtino E. Lakštauskas.
LSŽF prezidentas Gintaras Nenartavičius seminaro svečiams įteikė padėkas, o kolegoms palinkėjo domėtis kuo įvairesnėmis sritimis ir pakvietė į būsimus LSŽF renginius.
