Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad skirtingais gyvenimo atvejais valstybė teikia šalies gyventojams socialinę paramą ir socialines paslaugas.
Ministerija įvardijo, kad nepasiturintiems gyventojams, kurių pajamos – nepakankamos, yra skiriama piniginė socialinė parama:
- socialinė pašalpa;
- būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.
Taip pat šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:
- nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
- pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. siekia 193,6 euro);
- atitinka bent vieną iš sąlygų, pavyzdžiui, nedirba, nes mokosi, slaugo kitą asmenį ir kt.
Kas gali gauti socialinę pašalpą ir kaip ji skaičiuojama?
SADM aiškinimu, socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to, ar ji yra skiriama vienam gyvenančiam asmeniui, ar šeimai:
„Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, jeigu dirbama – darbo užmokesčio dydis ir kt.“
Ministerija įvardijo, kad socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
- skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (246,4 euro) ir vidutinių pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėn.;
- skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (211,2 euro) ir vidutinių pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėn.;
- skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (193,6 euro) ir vidutinių pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėn.
O socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
- pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (193,6 euro) ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį;
- antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio (174,24 euro) ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį;
- trečiam ir paskesniems šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio (135,52 euro) ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.
„Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, nėra įskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiuos, nuo 20 iki 40 proc. nedarbo socialinio draudimo išmokų.
Socialinę pašalpą gavęs asmuo įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: pirmus 3 mėn. – 100 proc., 4–6 mėn. – 80 proc., o likusius 6 mėn. – 50 proc. vidutinio dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėn. iki įsidarbinimo. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėn.“ – dėstė ministerija.
Ji pridūrė, kad dėl šios pašalpos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).
Viskas apie būsto šildymo kompensaciją
Kalbėdama apie šildymo ir vandens kompensacijas SADM nurodė, kad skiriant jas yra vertinamos:
- asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas;
- gaunamos pajamos;
- išlaidų dalis, skiriama apmokėti būsto šildymą ir vandenį.
Ministerija aiškino, kad nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą yra kompensuojama išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir 2 VRP (352 eurų) kiekvienam šeimos nariui
Jei asmuo gyvena vienas, yra kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp vieno gyvenančio asmens pajamų ir 3 VRP (528 eurų) vienam gyvenančiam asmeniui.
SADM pakartojo, kad apskaičiuojant vidutines pajamas vėlgi nėra įskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir 20–40 proc. nedarbo socialinio draudimo išmokų.
Ministerija paminėjo, kad kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti yra taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
- 50 kv. m., jei žmogus gyvena vienas;
- 38 kv. m. pirmam šeimos nariui;
- 12 kv. m. antram šeimos nariui;
- 10 kv. m. trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui.
„Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m. naudingąjį būsto plotą“, – pridūrė atstovai.
Kam ir kiek kompensuojama už geriamąjį vandenį?
Kompensaciją už geriamąjį vandenį, anot SADM, galima gauti, kai išlaidos už geriamąjį vandenį viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Ministerija pažymėjo, kad kompensacijai už geriamąjį vandenį apskaičiuoti yra taikomas geriamojo vandens normatyvas.
Kai karštam vandeniui paruošti yra naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
- 2 m3 pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 1,5 m3 antram šeimos nariui per mėnesį;
- 1 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
Kai karštam vandeniui paruošti yra naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, pavyzdžiui, elektra, dujos:
- 3,5 m3 pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 2,5 m3 antram šeimos nariui per mėnesį;
- 1,5 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
„Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai, kai karštam vandeniui paruošti yra naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, kompensuojama už 5,5 m3 geriamojo vandens“, – aiškino SADM.
Kompensacija už karštą vandenį
Kompensaciją už karštą vandenį, pasak ministerijos, galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Kompensacijai už karštą vandenį apskaičiuoti taip pat yra taikomas karšto vandens normatyvas:
- 1,5 m3 pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 1 m3 antram šeimos nariui per mėnesį;
- 0,5 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
„Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai yra kompensuojama už 3,5 m3 karšto vandens“, – nurodė ministerija.
Ji paminėjo, kad dėl visų šių kompensacijų reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per SPIS.
Paramą gavo beveik kas ketvirtas namų ūkis
SADM atskleidė, kad 2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 150,5 euro.
Vidutiniškai per vieną 2023 m. mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių, t. y. 6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų.
„Įvertinus šio laikotarpio bendrą kompensacijų gavėjų skaičių, kuris sudarė apie 549,7 tūkst. žmonių (19,2 proc. visų Lietuvos gyventojų), beveik kas ketvirtas namų ūkis (348,3 tūkst. šeimų, 22,4 proc. visų šalies namų ūkių) gavo šią paramą.
Per 2023 m., palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavusių žmonių skaičius išaugo apie 26 proc. – nuo 153,6 tūkst. iki 193,3 tūkst. asmenų“, – komentavo ministerija.
100 proc. apmoka daugiabučio renovacijos išlaidas
SADM primena, kad, siekiant skatinti būstų renovaciją, mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintys gyventojai gali gauti ne tik būsto šildymo kompensaciją:
„Jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šildymo kompensaciją gaunantiems asmenims pilnai – 100 proc. – yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti, ir palūkanų įmokos.“
Ministerija nurodė, kad dėl to reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę.
SADM atskleidė, kad 2023 m. kredito ir palūkanų įmokos daugiabučiam namui atnaujinti buvo apmokėtos už 19,7 tūkst. asmenų.
Palyginti su 2022 m., gavėjų skaičius išaugo 36,8 proc., t. y. nuo 14,4 tūkst. iki 19,7 tūkst. asmenų.
