Jei kitais metais Marsas susidurtų su kometa C/2013 A1, jo klimatas po šios kosminės katastrofos smarkiai pasikeistų, mano mokslininkai. Tiesa, neaišku, ar Raudonajai planetai tokiu atveju grėstų globalinis atšilimas, ar atšalimas.
Šių metų sausį atrasta maždaug 50 kilometrų skersmens kometa C/2013 A1 prie Marso labiausiai priartės 2014 m. spalio 19 dieną. Rusijos observatorijos ISON-NM astronomas Leonidas Jeleninas pranešė naujausių šios kometos orbitos skaičiavimų rezultatus, kurie liudija, kad C/2013 A1 pralėks pro Marsą vos 37 000 kilometrų atstumu nuo jo paviršiaus. Kitais duomenimis C/2013 A1 gali prasilenkti su Marsu 10 kartų didesniu atstumu. Tokia didelė skaičiavimų paklaida aiškinama tuo, kad atrastoji kometa stebima vos kiek ilgiau nei 2 mėnesius.
Mokslininkai neatmeta galimybės, kad gali įvykti ir susidūrimas, nors jo tikimybė ir labai maža, skelbia „Newsru.com“. Tikslesnius naujų kometos orbitos stebėjimų duomenis kometą sekantys astronomai tikisi paskelbti antrojoje vasaros pusėje.
Blogiausio scenarijaus atveju, tai yra, jei paaiškėtų, kad susidūrimas neišvengiamas, tokio dydžio kometos smūgis prilygtų 20 milijardų megatonų trotilo sprogmenų kiekio detonavimui, sakoma pranešime. Kometos branduolio kritimo vietoje susidarytų iki 2 km gylio ir apie 500 km skersmens krateris.
Astronomo Roberto Matsono manymu, jei susidūrimas vis dėlto įvyktų, 56 km/s greičiu lekianti kometa po sekundės nuo smūgio į Marso paviršių pakeltų į atmosferą milžinišką dulkių debesį. Sprogimo metu žaibiškai ištirptų ir išgaruotų labai didelis užšalusios angliarūštės kiekis, o tai galėtų sustiprinti vadinamąjį šiltnamio efektą Marse ir sukelti globalinį jo klimato atšilimą.
Tiesa, įmanomas ir priešingas scenarijus: dulkių debesys užstotų Saulės šviesą ir ilgainiui sukeltų Marso klimato atšalimą. Panašius reiškinius mokslininkai stebėjo Marso paviršiuje po 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį jame siautusių smėlio audrų, sakoma pranešime.
Likus mėnesiui iki didžiausio C/2013 A1 priartėjimo prie Marso į jo orbitą bus pasiųstas kosminis aparatas MAVEN, kuris tirs Marso atmosferos sudėtį. Mokslininkai tikisi, kad jis galės išsamiai ištirti kometos atmosferos poveikį Marsui.
