„Eintracht“ privertė pamilti futbolą
Retas lietuvis serga už „Eintracht“. Būtent šios komandos sirgalius yra P. Jakelis.
„Šį klausimą dažnai girdžiu. Kai Lietuvoje kam nors pasakai, kad palaikai šią komandą, žmonės dažnai klausia: kas čia per klubas? – juokėsi 26-erių Paulius. – Tiesą sakant, „Eintracht“ yra tai, kodėl pamilau futbolą. Viskas siejasi su emocijomis, kurias patyriau prieš kokius 13 metų. Tada pirmąkart apsilankiau tokio dydžio stadione. Atmosfera paliko neišdildomą įspūdį ir futbolas man tapo daugiau nei žaidimu. Ta diena buvo savotiškas nušvitimas.“
Pasak P. Jakelio, dabar jis bent kartą per sezoną stengiasi apsilankyti „Eintracht“ mače, o tarp sirgalių turi nemažai draugų. „Smagu nuvykti į rungtynes, sutikti draugus ir gerai praleisti laiką“, – šypsojosi sporto komentatorius.
Retas „Eintracht“ finalas
Paulius negalėjo praleisti Frankfurto komandos rungtynių Berlyne, mat tai „Eintracht“ sirgaliams tapo tikra švente. Frankfurto futbolininkai paskutinį kartą „DFB-Pokal“ taurės finale žaidė 2006-aisiais, o trofėjų laimėjo – 1988-aisiais
„Tiesiog norėjosi pajausti gerą futbolo atmosferą“, – kalbėjo P. Jakelis.
Šiemet „Eintracht“ į Vokietijos taurės finalą žengė balandžio 25-ąją pusfinalyje eliminuodama Menchengladbacho „Borussia“. Frankfurto komanda svečiuose pagrindinį laiką baigė lygiosiomis 1:1, žaidė pratęsimą ir laimėjo po 11 metrų baudinių – 7:6.
„Eintracht“ patekus į finalą, P. Jakelis neabejojo – jis skris į Berlyne vyksiantį finalą.
Nesuvokiamos bilietų kainos
Galiausiai Pauliui teko nusivilti. „Kai kas buvo pažadėjęs bilietus į rungtynes, bet, likus kelioms savaitėms iki mačo, jie netikėtai nuplaukė. Per likusį laiką gauti bilietų nebebuvo įmanoma, nes paklausa – visiškai kosminė“, – pasakojo sporto komentatorius.
P. Jakelio teigimu, likus savaitei iki rungtynių, už pigiausią bilietą perpardavinėtojai prašė 450 dolerių. Tik labai maža kiekvienos komandos aistruolių, esančių sirgalių klubų nariais, gavo teisę įsigyti bilietus oficialiomis kainomis.
Lietuvis, vis dėlto, nusprendė vykti į Berlyną ir šventišką atmosferą pajausti ne stadione, o pačiame mieste. Paulius prie stadiono nevažiavo, nes ten tikimybė gauti bilietą už protu nesuvokiamą kainą buvo labai menka.
„Šiek tiek apmaudu, kad nepavyko patekti į stadioną, bet skirsdamas žinojau, kad taip bus ir per daug neišgyvenau“, – tikino „Eintracht“ aistruolis.
Po rungtynių – į gatves ir barus
Pasak P. Jakelio, rungtynių dieną Berlyne buvo įrengtos dvi sirgalių zonos. Viena skirta „Borussia“ aistruoliams, kita – „Eintracht“ sirgaliams.
„Jose buvo susirinkę tūkstančiai aistruolių, kurie tiesiog gerai leido laiką kartu ir paskui išvyko į stadioną. Saugumas buvo sustiprintas, bet jokių neramumų nekilo, – pasakojo pašnekovas. – Berlyne atmosfera tradiciškai buvo nereali. Tokio ažiotažo labai seniai neteko matyti. Net ir Vokietijoje, kurios rungtynės pasižymi puikiu lankomumu.“
Minėtose zonose mačai transliuojami nebuvo. Rungtynes buvo galima stebėti turbūt visuose miesto baruose.
P. Jakelis pasirinko „Eintracht“ sirgalių barą. Ten emocingai stebėjo finalo dvikovą. Ją „Borussia“ laimėjo 2:1.
„Po rungtynių visi sirgaliai persikėlė į miesto gatves ir barus“, – pasakojo Paulius.
