Portugalijos rinktinė įrodė, kodėl yra laikoma viena iš realiausių pretendenčių laimėti Europos futbolo čempionatą. Ženevoje vykusiose rungtynėse Luizo Felipes Scolario auklėtiniai kone visais žaidimo aspektais pranoko savo varžovus iš Turkijos ir gražiu stiliumi iškovojo užtikrintą pergalę.
Parodyk, kaip žaidi, ir aš pasakysiu, kas tu esi...
Taip teigė publicistas Eduardo Galeano. Ką galime pasakyti, remdamiesi šio publicisto įžvalga, apie Portugalijos ir Turkijos mačą? Portugalijos žaidimas buvo tikrai įspūdingas: tikslūs perdavimai, daug improvizacijos, netikėtų sprendimų, gražių kombinacijų. Turkai tuo tarpu kiek padoriau atrodė tik pirmajame kėlinyje, vėliau jų parakas baigėsi ir buvo tik laiko klausimas, kada ir kuris Portugalijos žaidėjas įmuš pirmą įvartį.
Apšaudę bene visus turkų vartų virpstus ir skersinį, Europos brazilais vadinami portugalai pirmą kartą į patikimai žaidusio Volkano Demirelio ginamus vartus kamuolį pasiuntė 61 minutę. Tą padarė Madrido „Real“ klube rungtyniaujantis Pepe. Reikia pažymėti, kad antrajame kėlinyje portugalų pranašumas buvo akivaizdus: turkai ne tik kad nebeprilygo savo varžovams, bet ir atrodė pavargę. Prie visų jų bėdų dar prisidėjo ir vidurio gynėjo Gokhano Zano trauma.
uefa.com nuotr.
Vis tik balta apranga vilkėję Turkijos rinktinės nariai neskubėjo kelti baltos vėliavos ir surezgė kelis dėmesio vertus išpuolius prie Ricardo vartų. Deja, į lemiamą šturmą pakilti nesugebėjo. Negana to, jau per teisėjo pridėtą laiką už per didelį norą visomis pajėgomis mesti į ataką ir siekti išlyginti rezultatą, juos antrą kartą nubaudė portugalai – po gražios perdavimų karuselės, visiškai susukusios galvas visiems priešininkams, Raulis Meirelesas įkalė kamuolį į praktiškai tuščius vartus, kuriuos savo krūtinėmis paskutiniu momentu dar bandė pridengti Turkijos gynėjai.
Rezultatas 2:0 atspindi tai, kas vyko aikštėje. Vis dėlto pralaimėjusiems nereiktų per daug nusiminti ir jau dabar pradėti galvoti apie bilietų pirkimą namo ir lagaminų krovimąsi. Reikia pripažinti, kad turkams tiek čekai, tiek lyderio netekę šveicarai nėra neįveikiami, o Portugalijos rinktinės trenerį gali neraminti tik klausimas, kaip išsaugoti dabartinę komandos formą.
Įdomiausia kova
Įdomiausia kova virė tarp Cristiano Ronaldo ir jį mėginusių persekioti bei nė per žingsnį nepaleisti turkų gynėjų. Pirmas 20 minučių portugalas buvo visiškai išjungtas iš žaidimo ir dešiniajame aikštės krašte nerado sau vietos. Tuomet jis nusprendė supainioti varžovus ir apsikeitė su kitu saugu portugalų Simao Sambrosa vietomis – persimetė į kairįjį kraštą. Ten jam sekėsi kur kas geriau: aštriais reidais nuolat draskė priešininkų gynybą. Tokios taktikos portugalas laikėsi ir po pertraukos – sėkmingai keitė savo pozicijas ir turkai nebespėdavo susigaudyti bei nuspręsti, kas yra atsakingas už C. Ronaldo priežiūrą.
uefa.com nuotr.
Geriausias rungtynių žaidėjas
Pepe. Du įvarčius įmušęs gynėjas nusipelno šio pripažinimo. Tiesa, įskaitytas buvo tik antras tikslus Portugalijos žaidėjo smūgis, bet būtent jis didžiąja dalimi ir nulėmė rungtynių baigtį. Pepe ne tik puikia tvarkėsi gynyboje ir gesino visus gaisrus prie savo vartų, bet ir kartas nuo karto pasijungdavo į puolimą. Ten jis įrodė, kad moka žaisti ne tik galva po standartinių situacijų, bet ir kaip tikras snaiperis, kai meistriškai sužaidė sienelę su Nuno Gomešu ir iššoko vienas prieš turkų vartininką, kurį beliko sušaudyti iš maždaug dešimties metrų.
Rungtynių nevykėliai
Nuno Gomesas ir Gokhano Zanas. Portugalijos rinktinės puolėjas net du kartus neišnaudojo šimtaprocentinių progų: vieną kartą kamuolį sukirto į varžovų vartų virpstą, kitą – į skersinį. Tiesa, jis bent iš dalies reabilitavosi atlikęs rezultatyvų perdavimą Pepei, bet iššvaistytų puikių progų portugalui neatleido ir komandos treneris, nusprendęs pakeisti puolėją iki rungtynių pabaigos likus dar kone pusvalandžiui.
Gokhanas Zanas lygioje vietoje padarė vieną itin grubią klaidą, kuri kainavo turkams ir jam pačiam labai brangiai. Už paskutinės vilties pražangą jis buvo nubaustas geltona kortele, bet net ne tai buvo blogiausia: vidurio gynėjas tame pačiame epizode patyrė traumą, po kurios buvo priverstas palikti aikštę, o jį pakeitęs Emre Asikas vėliau kaip tik ir pražiopsojo Pepę, pelniusį pirmąjį įvartį.
Žmogus su švilpuku
Muzikos mokytojas pagal profesiją Herbertas Fandelis visai neblogai dirigavo futbolininkų orkestrui. Nors abiejose komandose buvo pilna žaidėjų, galinčių ir mėgstančių užsiimti provokacijomis bei vaidyba, vokietis daugiau ar mažiau vis tik sėkmingai susitvarkė su jam tekusia nelengva užduotimi. Gal tam pasitarnavo pati rungtynių pradžia, kai jis nežinia už ką geltona kortele „apdovanojo“ turką Kazimą Kazimą ir iškart parodė, kad neleis įsivyrauti aistroms ir ginčams.
Pastaba kritikams. Jei jums šis straipsnis pasirodys besąs šališkas, jūs visiškai nesuklysite. Neįsivaizduoju, kaip galima žiūrėti futbolą būnant tik abejingu stebėtoju. Juk futbolas visų pirma yra aistra, meilė, neapykanta, įsiūtis, euforija bei visa tai kartu sudėjus.
