Antradienį paaiškėjo visos C grupės ekipos, iškovojusios kelialapį į Europos čempionato ketvirtfinalį. Prie jau anksčiau vietą jame užsitikrinusių oranžinių Marco van Basteno vyrukų prisijungė „squadra azzurri“ vienuolikė, kuri lemiamoje kovoje susidorojo su vienu iš didžiausių šio čempionato nusivylimų tapusiais prancūzais.
Taktiniai pokyčiai
„Les Bleus“ stratego Raymondo Domenecho dienos prie nacionalinės ekipos vairo atrodo jau yra suskaičiuotos. Verta pripažinti – prancūzai šiame čempionate demonstravo tokį futbolą, kuris tikrai nebuvo vertas pasaulio vicečempionų vardo.
Ne veltui „The Guardian“ žurnalistai ironizavo, kad šis strategas startinę ekipos sudėtį renkasi į pagalbą pasitelkdamas astrologinius prietaisus. R. Domenecho aistra astrologijai jau seniai nėra paslaptis, o racionaliai paaiškinti jo sprendimus dažnai būna itin sunku. Panašu, kad ir per visą šį čempionatą treneris tiesiog ieškojo optimalios „Les Bleus“ sudėties, tačiau jos taip ir nerado. Veikiausiai astrologinės prognozės buvo itin prieštaringos...
Juokas juokais, tačiau Prancūzijos rinktinės gretose antradienį rungtyniavo nauja vidurio gynėjų pora: prie Williams Gallaso prisijungė praėjusias rungtynes itin prastai sužaidusį veteraną Lilianą Thuramą pakeitęs Ericas Abidalis. Tuo tarpu gynybos dešinėje pirmą kartą šiose pirmenybėse pasirodė Liono „Olympique“ atstovaujantis Francois Clercas. Jis žaidė vietoje Willio Sagnolio.
Iš startinio vienuoliktuko buvo pašalintas ir Londono „Chelsea“ ekipos saugas Florentas Malouda, kurio vietoje saugų linijos kairėje žaidė Franckas Ribery, praėjusiose rungtynėse rungtyniavęs pozicijoje po puolėju. Šiame mače porą Thierry Henry puolime sudarė vėl į pagrindinę sudėtį grąžintas Karimas Benzema (būtent jis išstūmė F. Malouda iš startinės sudėties).
Italijos vienuolikėje, lyginant su praėjusiomis rungtynėmis, kuriose „squadra azzurra“ nesugebėjo įveikti Rumunijos vienuolikės, taipogi įvyko pokyčių. Nepakitusi liko tik gynybos grandis. O saugų linijoje nebeišvydome Mauro Camaronesio. Jo vietoje žaidė Gennaro Gattuso. Vietoje Alessandro Del Piero atakos smaigalyje rungtyniavo Antonio Cassano.
Parodyk, kaip žaidi, pasakysiu, kas esi...
Prasidėjus Italijos bei Prancūzijos rungtynėms, nuolat tekdavo užmesti akį į įvykius Berno „Stade de Suisse“ arenoje, kur susitiko Olandijos bei Rumunijos vienuolikės. Šis susitikimas buvo tarsi posėdis, kuriame rašomas mirties arba išgyvenimo nuosprendis tiek pasaulio čempionams, tiek vicečempionams. Jei Rumunija laimi, stenkis nesistengęs, tačiau nekrologas, fiksuojantis, kad italų bei prancūzų odisėja Šveicarijos bei Austrijos stadionuose baigėsi, bus išplatintas jau po 90 minučių. Jei rumunai nelaimi, abi ekipos tampa savo likimo šeimininkėmis. Tokiu atveju tereikia laimėti, ir bilietas į ketvirtfinalį, kuriame jau laukia ispanai, atsidurs tavo kišenėje.
Pirmasis rungtynių kėlinys veikiau priminė itališka plunksna rašomą Dantės „Pragaro“ adaptaciją prancūzų publikai. Italai kūrė tragediją prancūzams. Vargu ar buvo galima sumanyti dar tragiškesnį scenarijų, kuris galėtų ištikti R. Domenecho auklėtinius. Jau 10 minutę traumą po susidūrimo su Gianluca Zambrotta patyrė „Les Bleus“ atakų variklis F. Ribery.
Francką pakeitęs jaunasis Marselio „Olympique“ vunderkindas Samiras Nasri aikštėje išbuvo vos keliolika minučių. Prancūzų košmaras tęsėsi, kai 24 minutę Lucą Tonį baudos aikštelėje pargriovė E. Abidalis. Liubošas Michelis nedvejojo – 11 metrų baudinys ir „vilko bilietas“ E. Abidaliui. Andrea Pirlo buvo tikslus, o Raymondas Domenechas privalėjo kamšyti staiga atsiradusias taktines skyles – vietoje jau minėto S. Nasri aikštėje pasirodė gynėjas Jeanas-Alainas Boumsongas. Pirmojo kėlinio pabaigoje dar vieną dūrį prancūzams į paširdžius galėjo smeigti Fabio Grosso. Tačiau po jo baudos smūgio kamuolys sudrebino prancūzų virpstą.
Po pirmojo kėlinio italai pirmavo 1:0, tačiau ramybės jų veiduose buvo mažai. Berne rezultatas vis dar buvo lygus ir vienintelis rumunų įvartis galėjo tiesiog sutrypti visas „squadra azzurra“ svajones.
54 minutę Ciuricho „Letzigrund“ stadiono tribūnomis nuvilnijo italų sirgalių triumfo banga. Ne, italai įvarčio nepasiekė, tačiau sulaukta gerų žinių iš Berno, kur savo buvusiam bendraklubiui Robertui Donadoniui bei jo vadovaujamiems italams į pagalbą stojo Marco van Basteno oranžiniai berniukai. Europą tebesiaubianti oranžinė audra užklupo ir rumunus – Klaasas Jaanas Huntelaaras taikliu smūgiu pasiuntė į nokdauną Viktoro Piturcos auklėtinius ir taip dar plačiau pravėrė duris į ketvirtfinalį italams.
Patys italai 62 minutę po galingo Danieles De Rossio smūgio praktiškai užsitikrino pergalę ir ramiai bei užtikrintai baigė rungtynes. O Berne Robinas van Persie, baigiantis rungtynėms, galutinai palaidojo skylėtą rumunų geldą ir išsiuntė juos namo. Tuo tarpu itališka škuna, nors ir ganėtinai aplamdyta bei su apdriskusiomis burėmis, vis dėl to sėkmingai įveikė seklius ir povandeninių uolų kupinus grupių turnyro vandenis.
Ketvirtfinalyje, kuriame italų jau laukia visa Ispanijos „nenugalimoji armada“, „squadra azzurra“ turės verstis be dviejų įgulos narių. Antras geltonas korteles šiame čempionate rungtynėse su prancūzais užsidirbo A. Pirlo bei G. Gattuso.
Ar ispanų armada iš tikro yra nenugalima, paaiškės jau netrukus. 1588 metais Ispanijos karaliaus Pilypo II laivynas, vadintas būtent „nenugalimąja armada“, keliavo susidoroti su anglų laivynu ir giliai jūroje paskandino savo nenugalimumo mitą. Matysime, ar istorija nepasikartos, kai jau sekmadienį kol kas dar nenugalėta (jų dar laukia paskutinės, jokios reikšmės turnyrinei lentelei grupės turnyro rungtynės su Graikija, aut. past.) ispanų armada keliaus į Vieną suremti ginklų su italais.
Rungtynių žaidėjas
D. De Rossis nusipelno šio titulo. Pirmajame šio čempionato susitikime su Olandija jis nežaidė, o treneris R. Donadonis susilaukė itin daug kritikos, kad saugų grandies viduryje pasirinko „AC Milan“ trio – A. Pirlo, Massimo Ambrosini bei G. Gattuso. Su šiais saugais Milano klubas nežibėjo ir kitą sezoną turės tenkintis tik vieta UEFA taurėje. Nežibėjo šis trio ir italų rinktinėje. Tad į aikštę jau antrajame susitikime buvo mestas šis „AS Roma“ saugas. Italų žaidimas kiek pagyvėjo.
D. De Rossis mače su Prancūzija buvo itin aktyvus bei savo rankose laikė italų žaidimo gijas. Negana to, šis saugas sugebėjo nuginkluoti G. Coupet ir taip įtvirtinti „squadra azzurra“ pergalę.
Rungtynių nevykėlis
E. Abidalis jau rungtynių pradžioje užsiėmė prastą poziciją bei pražiopsojo L. Tonio reidą. Vėliau viskas klostėsi tarsi tikrame košmare. Taisydamas savo klaidą, „Barcelona“ gynėjas baudos aikštelėje iš už nugaros nuskynė italų puolėją ir ne tik uždirbo 11 metrų baudinį į savo ekipos vartus, bet ir dėl raudonos kortelės privalėjo palikti savo draugus kautis dešimtyje.
Taip, galima teisintis, kad vidurio gynėjo pozicija E. Abidaliui nėra itin įprasta, tačiau tai šio futbolininko nuo atsakomybės neatleidžia. Beje, faktas, kad E. Abidalis yra priverstas rungtyniauti vidurio gynėjo pozicijoje, atskleidžia „Les Bleus“ kamuojantį chronišką patikimų vidurio gynėjų stygių. L. Thuramo saulelė jau ritasi vakarop ir karjeros saulėlydis jau ne už kalnų. Tad lieka neaišku, kas galės žaisti poroje su W. Gallasu. J. Boumsongui netrukus bus 29 metai, o be to, jis tikrai negali būti vadinamas aukščiausios klasės žaidėju. Be jo vidurio gynėjo pozicijoje šiame čempionate dar galėjo žaisti tik Sebastianas Squillaci.
Beje, trūko prancūzams šiame čempionate ne tik vidurio gynėjų, tačiau ir vidurio saugų. Claude‘as Makelele yra puikus griovėjas, kuriam į porą reikėtų duoti kurti galintį žmogų. Jeremy Toulalanas tokiu tikrai negali būti pavadintas. Jis veikiau buvo po aikštę slampinėjantis šešėlis, nekeliantis visiškai jokios grėsmės varžovams.
Žmogus su švilpuku
L. Michelis teisėjavo ramiai ir užtikrintai. Jei reikėtų daug negalvojant pasakyti teisėjo, kuris labiausiai imponuoja, pavardę, nedvejodamas rinkčiausi šį slovaką. Jis tikrai yra aukšto lygio arbitras, o be to, dar puikus įrodymas, kad geri teisėjai gali atsirasti ir šalyje, kurioje futbolo pozicijos nėra jau itin tvirtos. Raudona kortelė E. Abidaliui buvo parodyta pelnytai, 11 metrų baudinio teisingumas taipogi nekelia abejonių, kaip veikiausiai nelabai galima ginčytis ir dėl parodytų geltonų kortelių.
Priekaištų L. Micheliui galima turėti nebent dėl nevienodo identiškos situacijos traktavimo. Galime prisiminti, kad pirmajame kėlinyje, kai ant žemės gulėjo susižeidęs Simone Perotta, slovakas leido prancūzams tęsti savo ataką, nepaisydamas akivaizdžių italų mosavimų, prašančių stabdyti žaidimą ir leisti suteikti medicininę pagalbą „AS Roma“ saugui. Veikiausiai įtūžio dėl teisėjo sprendimo ir prancūzų nenoro, remiantis garbingo žaidimo normomis išspirti kamuolį į užribį, apimtas Andrea Pirlo tiesiog nupjovė K. Benzemą ir užsitarnavo geltoną kortelę, dėl kurios ketvirtfinalio rungtynes stebės iš tribūnų.
Nieko panašaus neįvyko, kai, prabėgus vos kelioms minutėms, ant žaliosios vejos jau prigulė Patrice‘as Evra. L. Michelis šįkart savo švilpuku sustabdė į puolimą traukiantį A. Cassano. Dvigubi standartai? Galbūt. Tačiau esminės įtakos mačo baigčiai jie neturėjo.
Pastaba kritikams
Tikrai nesu R. Domenecho gerbėjas, tačiau prieš paskutiniojo turo rungtynes buvo itin įdomu stebėti ir užkulisiuose vykusią psichologinę kovą. R. Domenechas iš anksto buvo pareiškęs, kad esą oranžinių treneris M. van Bastenas į aikštę išleis antrąją sudėtį ir taip lengva ranka atiduos pergalę bei bilietą į ketvirtfinalį rumunams. Beje, panašius pareiškimus buvo padarę ir kai kurie „squadra azzurra“ žaidėjai.
Internetiniuose komentaruose iškart pasirodė įrašų, vadinančių „Les Bleus“ strategą kvailiu, besikišančiu į svetimą daržą. Tik pamanyk, paleido senis kakarinę ir kalba kas į galvą šauna. Kvailys ir taškas. Taip manė nemažai futbolo gerbėjų,
Tačiau nieko panašaus. R. Domenechas tikrai nėra kvailys, o veikiau savus žaidimus žaidžiantis diplomatas. Visi prancūzo žodžiai tebuvo gerai pamatuoti ir pasverti pareiškimai, kuriais veikiausiai buvo siekiama padaryti psichologinį poveikį patiems olandams. Tokie posakiai, kad rungtynės bus atiduotos be kovos, savaime suprantama žeidžia kiekvienos save gerbiančios ekipos orumą. „Nekalbėk kvailysčių ir netaškyk purvais mūsų oranžinių marškinėlių. Mes įrodysime, kad labdara neužsiimame“ – veikiausiai taip apie R. Domenechą prieš rungtynes galvojo dauguma olandų. Ir įrodė. Tik patys prancūzai šia olandų paslauga nepasinaudojo.
Šiandieniniame futbole kova vyksta ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Psichologinis aspektas tampa ne ką mažiau svarbus nei žaidybinis. Įvairūs pasisakymai ar poelgiai už aikštės ribų kuria psichologinį rungtynių foną, o to nuvertinti negalima. Įdomu stebėti bei vertinti ne tik patį žaidimą, bet ir jį supančią diplomatiją.
