Mirtininkų vardu pakrikštytos C grupės komandų kovos prasidėjo turnyro tamsiuoju arkliuku laikomos Rumunijos ir 2000 metų Europos čempionės Prancūzijos dvikova. Deja, per 90 minučių nei vienai rinktinei nepavyko ne tik įrodyti savo pranašumo, bet ir nors kartą nuginkluoti varžovų vartininko.
Nors nulinės lygiosios nebuvo nei rumunų, nei prancūzų svajonės išsipildymas, bet ir ne tragedija – progų papildyti savo taškų kraitį ir pataisyti turnyrinės lentelės padėtį ekipos dar turės.
Parodyk, kaip žaidi, ir aš pasakysiu, kas tu esi...
Taip teigė publicistas Eduardo Galeano. Ką, remdamiesi šio publicisto įžvalga, galime pasakyti apie Prancūzijos ir Rumunijos rungtynes? Iš to, su kokia aistra ir atsidavimu abiejų rinktinių žaidėjai prieš rungtynes giedojo savo šalių himnus, laukėme įspūdingo futbolo reginio. Vis dėlto tenka pripažinti, kad mače triumfavo atsargumas, pragmatiškumas ir gynyba, o ne noras bet kokiu būdu išplėšti pergalę, pasiųsti kamuolį į vartus ar sužaisti efektingiau.
Tie, kas pavėlavo įsijungti televizorius pirmas dvidešimt minučių, gali būti ramūs – jie absoliučiai nieko neprarado. Komandos paprasčiausiai neparodė nieko įsimintino, nes nuobodaus ir betikslio kamuolio stumdymo aikštės viduryje dėmesio vertu reginiu net liežuvis neapsiverstų pavadinti. Žaidimas vyko taip atsargiai tikriausiai dėl to, kad įvarčio kaina buvo itin didelė – daug didesnė net už rekordines aukštumas Lietuvoje pasiekusias benzino kainas, kad ir kaip sunku būtų tuo patikėti.
uefa.com nuotr.
Pirmi tolimomis bombomis rumunų vartininko budrumą patikrino Nicolasas Anelkas ir Karimas Benzema, bet abiejų jų smūgiai buvo labiau profilaktiniai ir išgąsčio Rumunijos fanams neturėjo įvaryti. Dar po kelių minučių savo žodį nusprendė tarti ir priešingos stovyklos atstovas Danielis Niculae. Tiesa, jo mėginimas pamėgdžioti Diego Maradonos fenomenaliąją „Dievo ranką“ ir tinklinio stiliumi pelnyti įvartį buvo toks nevykęs, kad teisėjui iš Ispanijos Manuelis Mejuto Gonzalesui nebeliko nieko kito kaip tik sudrausminti puolėją geltona kortele, idant šiam niekada nebekiltų minčių pakartoti tokį veiksmą.
33 minutę Nicolasas Anelka po išradingai prancūzų sužaisto kampinio turėjo neblogą progą galva įmušti įvartį, bet kone visą sezoną Londono „Chelsea“ atsarginių žaidėjų suolelį trynusiam futbolininkui pritrūko tikslumo ir gal net žaidybinės praktikos. Prieš pat pertrauką rumunai kiek atkuto ir gavo teisę iš eilės kelti du kampinius, bet iš jų išpešti kokios nors naudos irgi nepavyko.
Antrojo kėlinio pradžioje Raymondo Domenecho auklėtiniai buvo prispaudę savo priešininkus prie jų vartų. Tiesa, Florentas Malouda, išmaudęs du rumunų gynėjus, kamuolį pasiuntė labai stipriai it kulką, bet į vartus nepataikė. Bogdano Lobanto vartams porą kartų pagrasino ir Karimas Benzema, bet ir jam pritrūko tikslumo bei sėkmės. Rumunai tuo tarpu labai tvarkingai gynęsi laukė, bet taip ir nesulaukė savo progų, nes prancūzai nebuvo tokie naivūs, kad aklai mestųsi į priekį ir paliktų savo užnugarį be priežiūros. Ką gi, triumfavo gynyba, o abi komandos pasiekė to, ko ir nusipelnė – tik po tašką.
uefa.com nuotr.
Įdomiausia dvikova
Prancūzijos rinktinės gynėjai prieš rumunų atakų lyderį Adrianą Mutu. „Fiorentina“ puolėjas buvo pakankamai aktyvus ir kėlė nemažai rūpesčių tiek Lilianui Thuramui, tiek kitiems varžovams, bet kadangi Rumunijos rinktinės žaidimas buvo paremtas pirmiausia gynybiniais veiksmais, atakos smaigalyje rungtyniavusiam A. Mutu progų pasireikšti buvo suteikta per mažai, kad būtų galima vienaip ar kitaip vertinti šios dvikovos nugalėtoją.
Geriausi rungtynių žaidėjai
Išrinkti geriausią be įvarčių pasibaigusių rungtynių žaidėją – per daug sunki užduotis. Prancūzai turėjo iniciatyvą didžiąją mačo dalį, todėl avansu garbingą titulą galėtume suteikti nebent Frankui Ribery ar Karimui Benzemai, kurie, nors dažniausiai ir pavieniais veiksmais, bet vis tiek bandė pralaužti Rumunijos gynybines užkardas. Deja, to padaryti jiems taip ir nepavyko, todėl gal net labiau verti geriausių rungtynių žaidėjų vardo yra rumunų gynybos grandies žaidėjai, labai sėkmingai neutralizavę visus gaisrus prie savo vartų.
Rungtynių nevykėlis
Nicolasas Anelka. Gal epitetas „nevykėlis“ ir per drąsiai skamba, bet konstatuoti, kad prancūzui tai nebuvo pačios sėkmingiausios karjeros rungtynės ir kad jis nesugebėjo deramai pakeisti traumuoto Thierryy Henry, tikrai galime. Be to, nors ta proga pirmajame kėlinyje ir nebuvo pati idealiausia, tokią patirtį turintis puolėjas privalo išspausti iš kiekvieno epizodo maksimumą, o blogiausiu atveju – bent pataikyti į vartų plotą. Nei vieno, nei kito N. Anelkai padaryti nepavyko.
Žmogus su švilpuku
Ispanas Manuelis Mejuto Gonzalesas teisėjavo ispaniškai. Pirmajame kėlinyje savo dėmesiu ir net trimis geltonomis kortelėmis „pradžiugino“ Rumunijos rinktinės narius, o antrajame jau buvo kiek atlaidesnis ir nubaudė tik kikbokso ringą su futbolo aikšte supainiojusį Willy‘į Sagnolį. Negalim teigti, kad kortelės nebuvo pelnytos, bet susidarė toks įspūdis, kad bent pirmajame kėlinyje rumunams teisėjas buvo kiek per griežtas.
Pastaba kritikams. Kritikuokite į sveikatą, nes mes pastabas priimame kaip pozityvų dalyką. Juk geriau bloga nuomonė nei jokios nuomonės.
