Ostravos „Banik“ klubo puolėjas Vaclavas Sverkošas tapo pirmojo šio Europos čempionato įvarčio autoriumi. Šio smūgio dėka Karelo Brucknerio auklėtiniai, drįstu teigti tai atvirai, iškovojo nepelnytą pergalę. Patirtis nugalėjo jaunystę, aistra bei veržlumas turėjo pripažinti šalto ir racionalaus žaidimo stiliaus pranašumą.
Parodyk, kaip žaidi, ir aš pasakysiu, kas tu esi...
Taip teigė publicistas Eduardo Galeano. Ką, remdamiesi šio publicisto įžvalga, galime pasakyti pie Čekijos bei Šveicarijos rungtynes? Visų pirma tai, kad šveicarams šios rungtynės – dvigubas smūgis. Turint omenyje, kad dar teks susitikti su portugalais, šveicarai tiesiog neturėjo teisės suklupti jau pirmosiose varžybose. Po šio pralaimėjimo šeimininkų šansai prasimušti į ketvirtfinalį sumažėjo itin smarkiai.
Be to, tikriausiai šiame čempionate žaisti jau nebegalės ir Jakobo Kuhno ekipos atakų lyderis Alexanderis Frei‘us. Tiesa, nesinori prikarksėti iš anksti, tačiau atrodo, kad byrantis A. Frei‘aus kūnas neatlaikė ir vėl. Priminsime, kad visiškai neseniai šis Dortmundo „Borussia“ puolėjas buvo išsigydęs šlaunies traumą. Nei Hakanas Yakinas, tapęs rezultatyviausiu Šveicarijos čempionato žaidėju, nei Johanas Vonlanthenas komandos kapitono lygiaverčiai pakeisti negali.
Visų antra galima teigti ir tai, kad su tokiu žaidimu čekai toli šiame čempionate tikrai nenukeliaus. Prieš čempionatą itin daug buvo diskutuota apie tai, ar suras K. Bruckneris žaidėją, galintį tinkamai pakeisti traumą besigydantį Tomašą Rosickį. Bent jau kol kas atsakymas yra neigiamas. Davidas Jarolimas tikrai nėra lygiavertis pakaitalas. Čekų puolimui itin trūko aštrumo, nestandartinių, netikėtų sprendimų. Visiškai nepasiteisino ir sprendimas į puolimo smaigalį statyti vienintelį Janą Kollerį. Taip, jis yra aukštas, tvirtai sudėtas ir puikiai kovoja antrajame aukšte. Tačiau ir žaisti jam šįkart teko ne prieš Igną Dedurą ar Andrių Skerlą, o prieš Philippe‘ą Senderos bei Patricką Mullerį.
J. Kollerio karjeros saulelė jau tikrai ritasi vakarop ir puolimas gali tapti tikru K. Brucknerio galvos skausmu. Ant suolo yra ir „degraduojantis“ Milanas Barošas, tačiau vargu ar iš jo galima tikėtis rimtos paspirties. Tad didžiausia viltimi čekų smogiamajai artilerijai yra būtent V. Sverkošas.
Įdomiausia kova
Įdomiausia kova šiose rungtynėse vyko aikštės viduryje. Čia susikovė šveicarų jaunystė ir čekų patirtis. Vyriausiam startinės sudėties šveicarų saugui Gokhanui Inleriui yra vos 23 metai. Tuo tarpu vyriausiam čekų saugui Tomašui Galasekui – jau 35. Drįstu teigti, kad Tranquillo Barnetta bei kompanija buvo prananšesnė už čekų vidurio liniją, kuriai, kaip jau minėta, trūko kūrybiškumo bei aistros.
Geriausias rungtynių žaidėjas
V. Sverkašas užsitarnavo garbę būti pripažintas geriausiu rungtynių žaidėju. Visų pirma jis tapo vienintelio rungtynių įvarčio autoriumi, o visų antra rungtynių pabaigoje sugebėjo kiek apmalšinti šveicarų atakų įkarštį meistriškai „priguldamas“ ant žaliosios vejos ir pasinaudodamas gydytojų pagalba, kurios jam, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio, tikrai nereikėjo. Jau kitose rungtynėse vertėtų laukti, kad šis puolėjas rungtynes pradėtų startinėje sudėtyje. Tiesa, yra vienas bet... Neaišku, ar K. Bruckneris J. Kollerį myli lygiai taip pat kaip savo favoritą M. Barošą.
Rungtynių nevykėlis
Johanas Vonlanthenas be jokios abejonės nusipelnė šio titulo. Visų pirma, vos tik pasirodęs aikštėje, jis sugebėjo užsidirbti geltoną kortelę. Jei dėl to ir galima atleisti, tai nepataikymo į tuščius vartus užmiršti tikrai negalima. Kiek prigesusiai, kadaise pačia perspektyviausia Šveicarijos futbolo žvaigžde laikytam futbolininkui, šis epizodas pasitikėjimo savimi tikrai nepridės. Praėjusiame Europos čempionate jis tapo jauniausiu žaidėju, sugebėjusiu pasižymėti Senojo žemyno finaliniame etape, tačiau, turėdamas šimtaprocentinę progą, jis nesugebėjo tapti pirmuoju šveicaru, įmušusiu įvartį gimtinėje vykstančiame čempionate.
Žmogus su švilpuku
Rungtynių viduryje jau buvau nusiteikęs garbstyti italą Robertą Rosettį. Tačiau vėliau teko įsitikinti liaudies išminties galia. Negirk dienos be vakaro, teigiama joje. Su tuo tenka sutikti. Kaip ten bebūtų, tačiau R. Rosettis iš šveicarų „pavogė“ neabejotiną 11 metrų baudinį už Tomašo Ujfalušio žaidimą ranka. Vien už tai rungtynių arbitras nusipelno griežto tarnybinio papeikimo bei aibės nedraugiškų šveicarų sirgalių šūksnių.
Pastaba kritikams. Jei jums šis straipsnis pasirodys besąs šališkas, jūs visiškai nesuklysite. Neįsivaizduoju, kaip galima žiūrėti futbolą būnant tik abejingu stebėtoju. Juk futbolas visų pirma yra aistra, meilė, neapykanta, įsiūtis, euforija bei visa tai kartu sudėjus.
