Penkto pagal dydį Austrijos miesto Insbruko amfiteatre ispanai sukūrė tikrą futbolo spektaklį. Rusijos rinktinės žaidėjams niekaip nepavyko surasti priešnuodžių prieš L.Aragoneso puolamuosius ginklus, o patys rusai, nors ir ieškojo kelių link I.Casillaso tvirtovės, bet dažniausiai šaudė tuščiais šoviniais.
Parodyk, kaip žaidi, ir aš pasakysiu, kas tu esi...
Taip teigė publicistas Eduardo Galeano. Ką, remdamiesi šio publicisto įžvalga, galime pasakyti apie Ispanijos ir Rusijos rungtynes? Beveik visą rungtynių laiką pliaupęs lietus futbolininkams per daug nesutrukdė. Kiek netikėtai susitikimą aktyviau pradėjo Guuso Hiddinko auklėtiniai, kurie ilgiau kontroliavo kamuolį. Ispanus kurį laiką kaustė įtampa, neleidusi šiems parodyti visų savo sugebėjimų. Vis dėlto Ispanijos išpuoliai buvo greitesni, išradingesni ir pavojingesni, o Fernando Torreso ir Davido Villos duetas išdarinėjo su rusų gynėjais praktiškai viską ką norėjo.
Nors pirmieji raudonais marškinėliais vilkėjusių ispanų bandymai nuginkluoti Igorį Akinfejevą ir nepasiekė tikslo, įvarčio žiūrovams ilgai laukti neteko. 20 minutę atkaklusis F. Torresas iškrapštė kamuolį iš Deniso Kolodino ir nepagailėjo perdavimo Davidui Villai, kuriam beliko malonus formalumas – įritinti kamuolį į tuščius vartus.
Rusai jau po kelių akimirkų turėjo neblogą šansą atstatyti pusiausvyrą, bet Konstantinas Zirianovas nepasinaudojo ispanų gynėjų dovanėle ir iš kelių metrų sukirto kamuolį į Ikero Casillaso vartų virpstą. Tačiau tai ir tebuvo bene vienintelis tikrai dėmesio vertas momentas iš rusų pusės. Visišką padėties kontrolę vėl susigrąžino L. Aragoneso žaidėjai, o savo reidais varžovų gynėjus į neviltį ir toliau varė ispanų puolimo lyderiai F. Torresas ir D. Villa. Pastarasis prieš pat nuskambant pirmojo kėlinio pabaigą skelbiančiam teisėjo švilpukui po preciziškai tikslaus Andreso Iniestos perdavimo antrąkart pasiuntė kamuolį į Igorio Akinfejevo vartus.
uefa.com nuotr.
Po pertraukos rusai nuleido rankas ir net nebesistengė priešintis ispanams ar bandyti gelbėti rungtynes. Ispanijos rinktinės futbolininkai jiems suteikta laisve mėgavosi ir jautėsi it treniruotėje – daug improvizavo, žaidė žiūrovams ir savo malonumui.Visus klausimus dėl susitikimo baigties galutinai išsprendė pirmojo „hat-tricko“ šiame Europos čempionate autorius „CF Valencia“ snaiperis Davidas Villa, 75 minutę eilinį kartą išmaudęs beviltiškai žaidusius Rusijos gynėjus ir sušaudęs nuo darbo krūvio pavargusį I. Akinfejevą – 3:0.
Rusai vis dėlto dar sugebėjo po kampinio pelnyti garbės ir prestižo įvartį, kai pasižymėjo Romanas Pavliučenko. Deja, jų džiaugsmas ir atgijusios viltys ruseno neilgai – Česco Fabregaso įvartis jau per teisėjo pridėtą laiką padarė rezultatą gėdingą. Pralaimėjimas 4:1 jau pirmosiose Senojo žemyno pirmenybių rungtynėse aukščiausius tikslus kėlusiai Guuso Hiddinko rinktinei yra tikras pažeminimas. Žinoma, ji dar gali viską pakeisti ir įveikti grupės barjerą, bet teisės klysti nebeturi.
Rungtynių žaidėjas
Vienbalsiai – Davidas Villa. Pirmasis futbolininkas, įmušęs tris įvarčius per vieną mačą tokio lygio turnyre nuo pat 2000 metų. Taip, D. Villai be komandos draugų pagalbos kažin, ar būtų pavykę pasiekti tokį rezultatą, bet turime pripažinti ir tai, kad „CF Valencia“ klubo neabejotinas lyderis šiandien aikštėje tiesiog siautė – tokia sąvoka kaip Rusijos gynėjai jam paprasčiausiai neegzistavo ir pro juos jis prasiverždavo tarsi pro stovinčius. Verta pažymėti ir tai, kad D. Villa neleido sau prabangos švaistyti progų ir išnaudojo beveik viską ką galėjo, tai – aukščiausios klasės žaidėjo rodiklis.
Rungtynių nevykėlis
Denisas Kolodinas. Maskvos „Dinamo“ klubo gynėjas šiandien prikrėtė juokų. Jei tai, kad jis nuolat nesuspėdavo paskui rusų baudos aikštelėje zujančius ispanus, jam dar galim atleisti, tai tos klaidos pirmajame kėlinyje, kai be didesnių derybų geruoju atidavė kamuolį F. Torresui, atlaisvino jam kelią link I. Akinfejevo vartų ir dar pavymui parodė kryptį, idant šis nepasiklystų, „nurašyti“ neišeina. Dar per pirmas pamokas vaikų futbolo mokyklose į galvas yra kalama, kad paskutinysis gynėjas tiesiog neturi teisės žaisti su kamuoliu ir privalo arba jį išnešti toli į priekį, arba išspirti į užribį. Matyt, jų metu D. Kolodinas arba saldžiai miegojo, arba buvo užsisvajojęs apie klasės draugę ir praleido naudingą informaciją negirdom.
uefa.com nuotr.
Rungtynių dvikova
Dar prieš mačą buvo spėliojama ir abejojama, kaip seksis rusų gynėjams tvarkytis su ispanų smogiamuoju duetu F. Torresu ir D. Villa. Kaip pamatėme, visiškai nesisekė. Ir nors olandas H. Hidinkas deklaravo visišką pasitikėjimą savo turima gynybos grandimi, kuo aiškiausiai įsitikinome, kad nuo draugiškų rungtynių su Lietuva padėtis per daug nepasikeitė – varžovams suteikiama visiška veiksmų laisvė, o apie kokią nors drausmę ar discipliną nebuvo nė kalbos. Tokio dalyko kaip taktinės pražangos siekiant išvengti pavojingos kontratakos futbolo specialistas iš Olandijos savo auklėtiniams, matyt, dar irgi nespėjo įskiepyti, tad rusų pasiruošimo spragos šiandien pasimatė visu savo „gražumu“.
Žmogus su švilpuku
Teisėjas iš Austrijos Konradas Plautzas vaizdo aikštėje, skirtingai nei Rusijos žaidėjai (antrajame kėlinyje), negadino ir skandalingų sprendimų nepriėmė. Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad ir mačas teisėjavimui nebuvo pats sunkiausias, tad su juo susitvarkyti labai sudėtinga ir neturėjo būti. Klausimų kelia tik paskutinis ispanų įvartis, nes iš pirmo žvilgsnio Čescas Fabregasas, prieš pasiųsdamas kamuolį į vartų tinklą, buvo nuošalėje. Kad ir kaip ten būtų, tas įvartis didelės reikšmės neturėjo ir dėl jo kelti diskusijų turbūt nėra prasmės.
Pastaba kritikams. Kritikuokite į sveikatą, nes mes pastabas priimame kaip pozityvų dalyką. Juk geriau bloga nuomonė nei jokios nuomonės.
