Nors Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vylėsi padidinti stojančiųjų į kolegijas skaičių, paaiškėjo, kad abiturientai liko ištikimi universitetams.
Mokslo ir studijų reformos architektų sumanymas paskatinti neuniversitetinį aukštąjį mokslą, kolegijoms atiduodant per 10 tūkst. vadinamųjų krepšelių ir apie 11 tūkst. jų paliekant universitetams, apsivertė aukštyn kojomis. Kolegijos net "neįsisavino" visų valstybės finansuojamų vietų, nes neliko į jas stojančių jaunuolių - dauguma jų jau sugužėjo į universitetus.
"Idėja yra gera, bet įgyvendinama jį išsigimė. Reforma - šauni, jos eiga - ne", - taip susiklosčiusią padėtį įvertino nevalstybinės Vilniaus teisės ir verslo kolegijos (VTVK) direktoriaus pavaduotoja kokybei Aurelija Rudaitė.
Tačiau ne visos kolegijos raukosi: kai kurioms jų pavyko priimti apytikriai tiek pat studentų, kaip ir pernai. Kitos dar tikisi atsigriebti per papildomą priėmimą po savaitės ir tiesioginį priėmimą antroje rugpjūčio pusėje.
Studentai prapuolė
Vakar dieną, kol dar buvo skaičiuojami priėmimo į kolegijas rezultatai, neuniversitetinių aukštųjų mokyklų vadovai sėdėjo, jų pačių žodžiais, lyg ant adatų. Netrukus bendrojo priėmimo sistemoje pasirodę skaičiai kai kuriems atėmė amą.
Sostinėje greta Spaudos rūmų dunksantis dar vienas aukštas pastatas - VTVK - šį rudenį gali gerokai ištuštėti. Pirminiais duomenimis, šios kolegijos duris pravers apytikriai keturis kartus mažiau jaunuolių nei praėjusiais metais. Beveik 2,5 tūkst. studentų pernai priėmusi aukštoji mokykla kol kas pritraukė vos 325 krepšelius ir kelis šimtus už mokslą mokėti pasiryžusių studentų.
"Esame šokiruoti ir nuliūdę", - dūsavo A.Rudaitė. Jos manymu, dauguma stojančiųjų iki pat paskutinės dienos nebuvo iki galo išsiaiškinę visų stojimo procedūrų. "Štai ir vakar, nors jau buvo pasibaigęs terminas atsisakyti kvietimų į universitetus, sulaukiau kelių vaikinų, pirmu numeriu įrašiusių vienintelį pageidavimą studijuoti universitete ir penkiolika pageidavimų - kolegijose. Tačiau juos ir pakvietė universitetas - į mokamą vietą. Taip ir paaiškinau, kad jų pageidavimai studijuoti kolegijoje bus nebesvarstomi. Manau, tokių nesusipratėlių buvo ne vienas ir ne du", - pasakojo A.Rudaitė.
Paskendę procedūrose
Žemaitijos kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Sigutė Savickienė atkreipė dėmesį, kad nemažai būsimųjų kolegijų studentų net su palyginti gerais konkursiniais balais įstojo į mokamas vietas, kai laisvai galėjo patekti ir į valstybės finansuojamas. "Jaunuoliai nemokėjo pasirinkti. Turbūt jiems trūko informacijos, kad pirma reikėjo rašyti valstybės finansuojamas vietas, tik paskui mokamas", - pažymėjo ji.
Kad naujos ir klampios procedūros paklaidino ne vieną abiturientą, įsitikinusi ir Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos vadovo pavaduotoja Dovilė Liubinienė. "Jaunas žmogus negalėjo sudėlioti prioritetų - varijuoti tarp kolegijų ir universitetų. Tad tie, kurie pirmiausia nurodė mokamą vietą universitete, dažniausiai ten ir įstojo. Taip kolegijoms beveik nebeliko stojančiųjų - tik 12 tūkst. pretendentų iš 37 tūkstančių. Taigi, konkurencijos nebuvo. Pagrindinė problema - procedūros", - pabrėžė kolegijos atstovė.
Santykis 1:2
Pačiai Vilniaus kolegijai priėmimas buvo gana sėkmingas: ji gavo per 1,7 tūkst. krepšelių - daugiausia tarp neuniversitetinių aukštųjų mokyklų, bet mažiau nei tikėjosi ir mažiau nei turėjo pernai.
Priėmimu patenkinta ir nedidukė Šiaurės Lietuvos kolegija Šiauliuose, krepšeliais užpildžiusi beveik visą ŠMM numatytą kvotą. "Mums skirtas 41 krepšelis. Džiaugiamės ir tuo, kad jau turime apie šimtą studentų, kurie mokės už studijas", - sakė šios kolegijos direktorius Mykolas Dromantas.
Priėmimą į kolegijas teigiamai vertina švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. Ji aiškina, kad nepanaudotus beveik 2 tūkst. krepšelių stojantieji galės "realizuoti" per papildomą priėmimą į kolegijas.
Tačiau jau galima konstatuoti, kad šiemet kovą dėl studentų dviguba persvara laimėjo universitetinės aukštosios mokyklos - apie 24 tūkst. jaunuolių prieš apytikriai 12 tūkst. kolegijų studentų. Mokėti už mokslą universitetuose pasiryžo maždaug tiek žmonių, kiek jų apskritai studijuos kolegijose. Vadinasi, jaunuoliai nepuolė masiškai keisti mokamos vietos universitete į nemokamą kolegijoje, kaip buvo manyta prieš priėmimą. Tokių pasitaikė vos keli šimtai.
Kolegijų atstovus ir nuliūdino tai, kad į universitetus studijuoti pakviesti žmonės, turintys itin žemus konkursinius balus, net nelaikę valstybinių egzaminų. "Kyla abejonių, ką jis veiks universitete. Ko gero, į mokamas vietas buvo pakviesti visi norėjusieji", - sakė S.Savickienė.
Marijus Širvinskas
