Įstabioje Bavarijos alpių Elmau pilyje – antra Didžiojo 7-eto susitikimų diena. Svečius priimantis Olafas Šolcas prieš derybas kartu su Kanados premjeru išėjo įkvėpti gryno oro. Vokietijos kancleris neslepia: Vakarai laužo galvą ir kaip padėti Ukrainai kare, ir kaip patiems neįklimpti į karą.
„Priimame tvirtus sprendimus, bet ir esame atsargūs: remsime Ukrainą kiek tik galime, bet reikia išvengti konflikto tarp Rusijos ir NATO. Tai yra esmė“, – teigia O. Scholz.
Antra derybų diena prasideda susirūpinusio V. Zelenskio kreipimųsi į lyderius, nuo kurių, akivaizdu, visiškai priklauso Ukrainos likimas. V. Zelenskis ragina sąjungininkus užtikrinti, kad karas Ukrainoje baigtųsi dar šiemet. Prašo griežtesnių sankcijų Rusijai.
Kyjivo pergalės receptą V. Zelenskis pakartojo ir susitikimo išvakarėse: Ukrainai reikia geros oro gynybos sistemos ir daugiau sunkiųjų ginklų. Ir viso to reikia dabar.
„Delsimas tiekti ginklus mūsų šaliai, tai kvietimas Rusijai smogti. Vėl ir vėl. Okupantus – tuos teroristus – reikia naikinti iš visų jėgų“, – tikina Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Daugiau ginklų prašo ir protestuotojai netoli G7 susitikimo vietos:
„Ir reikia visiškai stabdyti prekybą su Rusija. Visiško embargo.“
G7 lyderiai atskleidė planuojantys smogti antram Rusijos pajamų šaltiniui – prekybai auksu. Septynetas svarsto rusiško aukso nebepirkti.
O šiandien lyderiai kurpia planą, kaip kuo greičiau sumažinti Maskvos pajamas iš naftos, kurios Vakarai žada atsisakyti palaipsniui. Plano esmė – nustatyti kainos už naftą lubas pasaulyje. Anot „The New York Times“, tai reiškia pasiūlyti Maskvai tokią pirkimo kainą, kurios Kremlius ir negalėtų atsisakyti, ir dėl kurios būtų priverstas kainas mažinti tokiose rinkose, kaip Indija ir Kinija.
G7 lyderiai žada apsispręsti ir dėl naujų sankcijų Rusijai. Vašingtonas skelbia dar labiau apribosiantis Kremliaus prieigą prie gynybos pramonei būtinų vakarietiškų technologijų, kurias Maskva vis dar gauna.
Lyderiai pareiškė, kad rems Ukrainą „tiek ilgai, kiek reikės“. Paskelbė, kad Rusija privalo deblokuoti Ukrainos uostus. Grąžinti į Ukrainą iš jos deportuotus žmones. Ir išreiškė susirūpinimą Putino pažadais perduoti Lukašenkai branduolinių ginklų.
Be kita ko, Vašingtonas, anot šaltinių, planuoja Ukrainai tiekti norvegiškas oro gynybos sistemas NASAMS, kokios saugo ir Baltuosius rūmus, ir Kapitolijų. Amerika esą jas nupirks ir perduos Kyjivui.
Oro gynybos sistemų Ukrainai ypač reikia dabar, kai susitinkant G7 lyderiams, Putinas jiems siunčia žinutę masiškai bombarduodamas Ukrainos miestus:
„Pakliuvo į mūsų namą. Išbėgau į laiptinę, į aikštelę – visur dulkės. Visiškas siaubas. Greit surinkau savo išlikimo kuprinę ir išbėgau į rūsį.“
Vakar ir užvakar Rusija raketomis smogė Ukrainos šiaurei ir šiaurės Vakarams. Šią naktį strateginiai bombonešiai raketas paleido į Odesą. Į Ukrainą skriejančias raketas naktį nufilmavo ir rusai Belgorode.
O Donbase Rusija toliau lėtai, bet stumiasi į priekį. Ukrainos kariai pasitraukę iš Severodonecko sako išvengę mirties:
„Ten buvo daug civilių, karių, ir mus jau beveik apsupo.“
„Buvo gaila pasitraukti, nes gynėme miestą mėnesius. Bet buvo toks sprendimas ir labai nenusiminėme, nes norime gyventi.“
Užėmę Severodonecką, rusai dabar visas pajėgas meta į Lysyčanską. Bando miestą supti ir iš pietų. Ten ukrainiečiams teko pasitraukti iš apsupties prie Zolotės ir Hirskės. Ukrainos kariuomenė skelbia, kad rusai artėja ir prie Slaviansko. Ir bando artėti prie Bachmuto šio žemėlapio lopinėlio pietuose.
O Ukrainiečiai vėl demonstruoja, kaip puikiai priešą naikina HIMARS raketų sistemos, prašo jų daugiau. Giriasi ir laikinai okupuotose teritorijose į orą lekiančiais Rusijos amunicijos sandėliais. Okupantų sviedinių sandėliai pleška ir Alčevske, ir Zimogorje.
O kad Rusija nesugalvotų savo kariniais kaliošais kėsintis mindyti mūsų žemės – NATO viršūnių susitikimo išvakarėse – Aljanso vadovas skelbia mums itin svarbią žinią.
„Susitikime mes sustiprinsime savo priešakinę gynybą. Padidinsime kovines grupes Aljanso rytuose iki brigadų dydžio. Transformuosime NATO pajėgumus ir padidinsime greitojo reagavimo pajėgas iki daugiau nei 300 tūkst. vienetų“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
Šiuo metu NATO greitojo reagavimo pajėgas sudaro apie 40 tūkst. karių, taigi šis skaičius, jei šalys susitars – didės beveik 8 kartus. Bet abejojama, ar tai reikš, kad Baltijos šalyse atsiras papildomų nuolatinių NATO pajėgų. Anot Stoltenbergo – naujoje NATO gynybos koncepcijoje Rusija turi būti įvardinta, kaip didžiausia tiesioginė grėsmė mūsų saugumui. Be to, rytoj Švedijos ir Suomijos lyderiai tikisi galutinai įtikinti Turkiją neprieštarauti jų jungimuisi į Aljansą.
