Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO), stebinti, kiek maisto užauginama ir suvalgoma visame pasaulyje, skaičiuoja, kad kasmet ilgoje grandinėje, besidriekiančioje nuo ūkių iki apdirbimo gamyklų, turgaviečių, mažmeninės prekybos vietų, viešojo maitinimo įstaigų ir gyventojų virtuvių, maždaug trečdalis žmonėms užauginamo maisto sugenda arba yra iššvaistomas. Šių 1,3 mlrd. tonų maisto pakaktų pamaitinti 3 mlrd. žmonių, – maisto švaistymo problema aptariama žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio mėnesio numeryje.
Kasmet Europos Sąjungoje (ES) išmetama apie 89 mln. tonų maisto. Jeigu nebus imtasi priemonių, Europos Komisijos paskelbto tyrimo duomenimis, iki 2020 m. iššvaistomų maisto produktų kiekiai padidės dar 40 proc. Lietuvoje vienam gyventojui tenka 119 kg išmesto maisto per metus. Iš viso per metus Lietuvoje į šiukšlynus iškeliauja daugiau nei 400 tūkst. tonų maisto. Daugiau nei pusė (55 proc.) jo prarandama gamybos metu, beveik trečdalis (27,5 proc.) – namuose.
Skirtingose vietose maistas švaistomas dėl skirtingų priežasčių.
„Mažmeninės prekybos ir vartojimo etapuose pramoninės šalys veltui išeikvoja daugiau maisto nei besivystančios valstybės. Pastarosios labiau švaisto auginimo, derliaus nuėmimo ir apdirbimo etapuose, nes stokoja tinkamos infrastruktūros, todėl dalis maisto sugenda nespėjusi pasiekti alkanų vartotojų“, – priežastys vardinamos žurnale „National Geographic Lietuva“.
Pavyzdžiui, Užsachario Afrikoje trūksta tinkamų sandėliavimo įrenginių ir transporto, todėl 10-20 proc. grūdų pražūsta dėl pelėsių, vabzdžių ir graužikų. Panašių problemų turinti Indija kasmet praranda dar daugiau – apie 30-40 proc. nuimto vaisių ir daržovių derliaus.
Nors išsivysčiusios šalys geba užtikrinti, kad didžioji dalis užauginamo maisto pasiektų mažmeninę prekybą, MŽŪO duomenimis, pramoninėse šalyse kasmet išmetama 670 mln. tonų maisto – beveik tiek pat, kiek užauginama visoje Užsachario Afrikoje.
„Kalorijos eikvojamos restoranuose, patiekiančiuose tik dideles porcijas arba rengiančiuose prašmatnius švediškus stalus. Pasibaigus darbo dienai šių įstaigų darbuotojai išmeta likučius, net jei jie ant stalo praleido vos 5 minutes. JAV mažmeninės maisto parduotuvės nesigiria savo „pasiekimais“, bet ir jos kasmet į šiukšlynus išsiunčia 19 mlrd. kg maisto. Baimindamiesi pristigti vieno ar kito produkto, parduotuvių vadovai nuolat užsako per daug prekių“, – skaudi tiesa atskleidžiama straipsnyje.
Prisideda ir vartotojai: žmonės perka per daug maisto, nes palyginti nebrangaus ir patraukliai supakuoto maisto galima įsigyti beveik visur. Maistas laikomas netinkamai. Nenoriai valgomi arba visai nevalgomi vakar dienos patiekalai, paliekamas nesuvalgytas maistas ir beveik nėra jokio graužaties šiukšliadėžėn išmetant valgyti tinkamus produktus.
Kad ir kur, kaip bei kieno būtų švaistomas, išmestas maistas reiškia prarastą progą pamaitinti žmones. Be to, tai kainuoja: vidutinė keturių asmenų amerikiečių šeima per metus išmeta maisto už 1484 JAV dolerius. Švaistant maistą eikvojama ir daugybė degalų, trąšų, vandens, žemės, darbo, kurių reikia maistui užauginti.
2007 m. iš viso suarta 1,4 mlrd. hektarų žemės (gerokai už Kanadą didesnė teritorija) vien tam, kad būtų užauginta maisto ir pagaminta pieno produktų, kurių niekas nesuvalgė. O nevėdinamuose šiukšlynuose palaidotas maistas išskiria metaną, kuris šiltnamio efektą sukelia kur kas labiau nei anglies dioksidas.
