Penktadienį greta Kauno prasidėsiančios Pasaulinės arimo varžybos, pasak organizatorių, – iššūkis ir rimtas išbandymas mūsų valstybei. Tačiau dalis politikų ir visuomenės teigia, kad varžyboms išleisti apie 15 milijonų litų – valstybės išlaidavimas. Esą Lietuva turėtų rinktis kitus prioritetus ir daugiau lėšų skirti žinių ekonomikai, mokslo tiriamiesiems darbams, aukštosioms technologijoms.
Surengti tarptautines arimo varžybas Lietuva nusprendė 2004-ųjų vasarą, gavusi Pasaulio artojų organizacijos pasiūlymą, praneša LTV „Panorama“.
Būsimųjų varžybų vieta pasirinkta greta Kauno, Noreikškėse, kur įsikūręs Žemės ūkio universitetas.
Tačiau intensyviausiai čempionatui rengtasi šiemet, kai vien tik iš valstybės biudžeto skirta 10 mln. Lt.
„Tai yra didelis įsipareigojimas ir iššūkis Lietuvai, kai pirmą kartą ateina pasaulinio masto renginys ne tik į Lietuvą, bet ir į visą šį regioną“, – sako žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.
Didžiąją dalį arimo varžyboms skirtų lėšų per dvejus metus įsisavino Žemės ūkio universitetas: kapitaliai suremontuotas studentų bendrabutis, kur apsistojo varžybų dalyviai, pastatytas maniežas technikai laikyti.
Beveik iš 30 valstybių atvykę artojai sako, kad sąlygos Lietuvoje – ne prastesnės nei kitose šalyse.
Pasak organizatorių, pačioms varžyboms surengti, – paruošti laukus, dalyviams maitinti, ekskursijoms, koncertams, reklamai ir kitiems darbams – per kelis metus skirta beveik 2 mln. Lt.
Daugiausia iš valstybės, savivaldybės ir rėmėjų skirtų pinigų – 15 mln. Lt – esą investuota į mokslo įstaigą.
Tačiau tokio žemės ūkio specialistų kalvės atnaujinimo projekto akademinė bendruomenė sako esanti šokiruota.
Mat vien tik universiteto bendrabučiui renovuoti valstybė skyrė daugiau kaip 5 mln. Lt, kai tuo metu visoms kitoms 30 aukštųjų mokyklų bendrabučiams tvarkyti – vos 12 mln.
„Labai norėtųsi, kad ne viena aukštoji mokykla būtų pagerbta. Kad būtų ne vien žemės ūkio sritis finansuojama. Lietuvoje yra ir kitų sričių, kurios turi didžiulę perspektyvą.
Tokių kaip aukštosios technologijos, biotechnologijos, kuriančios didelę pridėtinę vertę“, – mano Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vladas Algirdas Bumelis.
Skiriasi nuomonės ir dėl arimo varžybų indėlio keliant valstybės įvaizdį.
Žemės ūkio universiteto vadovai sako, jog esame artojų tauta, o Pasaulinių varžybų organizavimas esą gerina valstybės įvaizdį.
Tačiau „Investuotojų forumo“ vadovė abejoja, ar artojų įvaizdis prilygsta mokslo ar žinių ekonomikos šalies įvaizdžiui.
„Žinoma, priklauso nuo šalies prioritetų. Tikrai neteko girdėti, kad tokios ar bent panašios sumos būtų skirtos propaguoti žinių ekonomiką ar mokslo tiriamuosius darbus.
Todėl iš esmės gerbiu ministrės sugebėjimus įrodyti, kad toks renginys yra svarbus Lietuvai“, – teigia Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė.
Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario, Pasaulinėms arimo varžyboms finansuoti Žemės ūkio ministerija prašė net 20 mln. Lt. Šių metų biudžete per įvairias programas tam skirta per pus mažiau.
„Svarstant biudžetą buvo abejonių, ar tikrai tos artojų varžybos bus tokia sporto šaka, kuri Lietuvoje yra svarbiausia, nes kitiems renginiams skirdavom mažiau.
Bet toks sprendimas buvo priimtas, o dabar didžiausi nuogąstavimai susiję su tuo, kaip tos lėšos bus panaudotos“, – teigia Rimantas Jonas Dagys.
Anot politiko, kol valstybė neturės prioritetų, kokiems renginiams ir kiek skirti biudžeto lėšų, tol bus galimybė atskirų žinybų vadovams parūpinti pinigų savo sričiai.
