Kažkada neblogai pasijuokėme smagioje kompanijoje išgirdę kolegos sąmojį: paragino mušti žydus ir dviratininkus. Visiems parūpo: už ką žydus? Tačiau istorija ne apie tai.
Teismas: A. Ūsas nekaltas. Žiniasklaida: istorija išgalvota.
Teisėsaugos sistema įkvėpė oro ir atidarė kaltinimų šliuzus. Ką mušti aišku. Piktdžiugiškame teisininkų, Seimo narių, įžeidusio prezidentę erotomano menininko, politikų chore pyptelėjo ir kiek primirštas Kauno pedofilijos įvykių herojaus balsas. Nepelnytai primiršto didvyrio.
Kodėl didvyrio?
Labai jau drąsiai prieš kelerius metus nuskambėjo K. Betingio žodžiai po D. Kedžio dingimo. Tuokart susirūpinusi svarbiausio Kauno prokuroro galva TV ekrane tarstelėjo: „ Kedys bailys.“ Sutikite, keistokas sprendimas prisegti bailio etiketę vyrui, pasiryžusiam ir padariusiam dėl savo vaiko viską ką galėjo.
O K. Betingis ? Už kurio nugaros prokuratūros aparatas, Aras, armija. Didis? Proporcingai D. Kedžio bailumui?
Ką gi. Jei jau tokią vyrišką priešpriešą provokavo kažkada K. Betingis, neprošal pasidairyti, kas iš to gavosi.
Leisiu sau manyti gal ne D. Kedį, o būtent K. Betingį paralyžiavo baimė tinkamai užtikrinti A. Ūso kaltės paieškas. Vis tik jo vadovaujamoje prokuratūroje pasigailėjimo verti pastumdėliai kaip karštą bulvę mėtė pedofilijos bylos tyrimą , kol galiausiai vyrukas „storu pilvu“ iš prokurorės rankų gavo pasiskaityti bylos tyrimo medžiagą, o gal ir minkštą baldą, klestelt. Ir kavos.. kaip draugei.
Priminsiu: 2010 m. spalio 30-ąją Generalinis prokuroras A.Valantinas skyrė nuobaudas septyniems vadinamąją Kauno pedofilijos bylą tyrusiems prokurorams.
Taip pat turiu rimtą pagrindą manyti, jog K. Betingis ne tik bailys, bet ir nėra vyras. Manau jis taip ir neišdrįs atsiprašyti Lietuvos žmonių neužtikrinęs Kauno prokuratūros darbuotojų darbo. Darbo, kuris būtų užkirtęs kelią beprasmėms mirtims. Manau, tik stiprios dvasios žmogui būdinga atgaila.
Priminsiu: pasak VAAT, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pernelyg lėtai, o kai kurie klausimai, pavyzdžiui, dėl Andriaus Ūso bendravimo su mergaite, apskritai tuomet netirti.
Manau K. Betingis nėra garbingas žmogus. Lyg niekur nieko grįžo vadovauti neįtikėtinos gėdos paženklintai Lietuvos teisėsaugos įstaigai, dabar be skrupulų tragedijos gniuždomą šeimą bedžioja durtuvu. Cituoju K. Betingį: „Iš jo charakterio ( D. Kedžio) matėsi, kad jis tikrai, jeigu atsidurs teisėsaugos rankose, papasakos viską – ne tik kaip įvykdė nusikaltimą, bet ir kas bei kaip jam padėjo ruoštis“, –Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė vyriausiasis prokuroras.
Jo teigimu, tiriant žudynes Kaune labai daug informacijos nutekėdavo D. Kedžio šeimai. „Tyrimas vyko nesėkmingai, labai nutekėdavo informacija, labai daug duomenų atitekdavo tai pusei – buvo suprantama, kad jie žino, kur D. Kedys slepiasi“, – sakė K. Betingis.
Nesiginčiju, ponas K. Betingis gerai žino kada galima spardyti gulinčius.
Tai kuris iš jų labiau pagarbos vertas? D. Kedys gynęs savo vaiką (Taip. Neadekvačiai. Taip. Sukėlė kančių savo artimiesiems. Taip. Sumaitojo daugelių likimų)? Ar K. Betingis gynęs savo ...darbo vietą?
Sekasi Kaunui su didvyriais.
N. Venckienė metė pirštinę valstybei. Kompetentinga, be jokio korupcijos šešėlio teisėja, mūru stojo ginti savo šeimą (kam, jei ne šeimai geriausia žinoti visas mergaitės, Stankūnaitės ir jos pažįstamo „ storu pilvu su vyndėme" istorijos peripetijas).
Pasibaigus Panevėžio teismui į eterį nuskrieję N. Venckienės žodžiai „ čia jiems niekas nesibaigs“ iki šiol išlaiko žinią. Žmonių nuomonės nepakeis ir visas tūkstantis teismų sprendimų, nuosprendžių ar Seimo balsavimų.
Nes neįmanoma paneigti FAKTO. Byla nuo pat pradžių netirta, įrodymai apie A. Ūsą nerinkti.
A.Ūso nekaltumo pripažinimas virto teisingumo grimasa. Nemanau, kad A. Ūsą išteisinę teisėjai jaučiasi gerai. Priimdami sprendimą teisėjai privalo remtis dar viena aplinkybe...vidiniu įsitikinimu. Šioje byloje teisėjai privalėjo jį peržengti.
Penkios aukos (du nušauti , Milinio sūnaus žūtis, du pagrindiniai Kauno pedofilijos dalyviai gyvenimą baigė nelaimingais atsitikimais) ant K. Betingio vadovaujamos Kauno prokuratūros sąžinės. Ir jo pačio, spjovusio į visuomenę ir toliau dirbančio paties apspjaudytos visuomenės labui.
Kauno pedofilijos byla - Lietuvos valdininkijos begėdiškumo, bejėgiškumo,beviltiškumo simbolis, kaip ir K. Betingio buvimas poste.
