Meras žada pasitelkti teisėsaugą
R. Šimašius pasipiktino „pseudoistorinių“ sienų ir bokštų ant Gedimino kalno statyba. Meras pareiškė, kad tai, ko gero, ir yra kalno nuošliaužų priežastis. „Ir ši statyba buvo dangstoma bei slepiama, nes, matyt, daug kam labai gali nepatikti, kai po įvairius darbų užsakymus ir tam išleistus pinigus bus pradėta knistis. Tačiau tai bus išsiaiškinta. Ir panašu, kad tai daryti teks jau teisėsaugai. O paskui kalną tvarkyti teks tokiu būdu, kuris labai nepatiks tų statybų organizatoriams - gal net nuardant tas nelegalias statybas“, – teigia meras.
Šiuo metu už kalną atsakingas Lietuvos nacionalinis muziejus. Dar pernai Vėliau meras oficialiai pareiškė, kad siūlo perimti kalną savivaldybės žinion, tačiau kultūros ministerijos pozicija tuo klausimu buvo neigiama.
Kalno „šeimininkė“ pasibaisėjo puolimu
B. Kulnytė griežtai atmeta galimybę perduoti kalną savivaldybės valion ar leisti griauti ant jo esančius statinius, kaip siūlo meras. Muziejaus direktorė sako nesuprantanti, kodėl meras toks užsirūstinęs ir ragina jį rūpintis miesto reikalais, o nacionalinį simbolį palikti ramybėje.
Mero komentaras apie Gedimino kalną pasirodė po tinklaraštininko Rokiškio Rabinovičiaus straipsnio. Jame teigiama, kad kalnas apipintas mitais, o pagrindinė jo griūties priežastis – nemokšiškos žmonių klaidos, istorijoje niekuomet neegzistavę dabar kalną puošiantys statiniai, dirbtinai praplėsta kalno aikštelė ir tai darant ant šlaito supiltos žemės.
B. Kulnytė sako, kad po nelemto rašinio bijo net pažiūrėti į internetą – visas socialinis tinklas ošia bjauriais komentarais. „Ten parašyta bjauri netiesa. Nykus jovalas. Visi dabar barasi. Pilna beprotybė. Niežti pirštai paprašyti, kad pasidomėtų saugumo tarnybos, kodėl toks ažiotažas“, – piktinasi direktorė.
Kalną ardo žmogiškos klaidos
Tačiau B. Kulnytė pripažįsta, kad kalnas griuva dėl nekompetetingai vykdytų statybų jo viršuje ir supiltų žemių. Tokią išvadą yra pateikęs ir architektas Ričardas Stulpinas. Muziejaus direktorė nesigina, kad padaryta daugybė klaidų. „Ta gynybinė siena yra pastatyta tokia, kokia yra, iškelti griuvėsiai per aukštai. Tie akmenys suvežti ant kalno be paskaičiavimo, rostverkai pradėti daryti be projekto ir palikti užkasti bet kaip. Buvo laiko klausimas, kada atsitiks tokia nuošliauža. Bet tai eilės metų darbas. O dabar muziejus pasidarė to įkaitas“, – guodžiasi muziejaus direktorė.
Paaiškino, kaip tvarkys kalną
Muziejaus direktorė aiškina, kad kalnas nėra šiaip sau paliktas likimo valiai. Yra sukurtas jo sutvarkymo planas. „Visų pirma bus tvarkomas vandens nuvedimas, nes sniego ir lietaus vanduo yra viena didžiausių kalno bėdų. Kada dirvožemis pradžius, bus galima pradėti ir šlaito tvarkymą. Ten bus ir akmenų kombinacija, truputis skaldos ir, žinoma, viską užpils žemėmis, kad būtų tvirta velėna. Nes dabar visas gruntas, kuris slenka, yra iš statybų nuokasų, labai prasta žemė. Ji visa bus nukasta“, – aiškina B. Kulnytė.
Savo ruožtu Lietuvos pilių tyrinėtojas, architektas restauratorius Kazys Napoleonas Kitkauskas sako, kad kalnas tvarkomas pribėgomis ir neprofesionaliai. „Kalnas visų pirma slenka dėl natūralių priežasčių. Nuošliaužos – jokia naujiena, jų būta dar viduramžiais. Ledynų sunešti piliakalniai sėda, slenka ir tai yra visiškai normalus procesas. Kitas klausimas – kaip su tuo tvarkomasi. Dabar kalnas bandomas gelbėti pribėgomis, atmestinai. Reikia nustoti mėtytis nuo vieno prie kito ir gelbėti tautos simbolį“, – sako K. N. Kitkauskas.
Siena gali nugarmėti žemyn
K. N. Kitkauskas sako, kad susitelkus į kalno nuošliaužas, pamiršta liko kita grėsmė – iš Vilnelės upės pusės esanti gynybinė siena, kuri bet kurią dieną gali nugarmėti žmonėms ant galvų.
„Siena, kuri atsiveria vos užlipus ant kalno iš kairės pusės, yra 3 metrų storio – labai masyvi, galinga gynybinė siena. Ta siena visu 35 metrų ilgiu yra atplyšusi nuo likusios griuvėsių dalies. Plyšys progresuoja. Ta siena per metus po centimetrą vis pasislenka žemyn. Vieną dieną mes galime sulaukti, kad ji su dalimi šlaito nugarmės. Kada to sulauksime, po penkių ar po dešimties metų, negaliu pasakyti. Bet faktas, kad toks pavojus realus ir niekas dėl jo nieko nedaro. Ne pirmą kartą dėl to įspėju, bet darbų rimtų nematau“, – sako archeologas.
„Kalnas kaip užkeiktas“
Vilniaus universiteto istorijos fakulteto profesorius archeologas Albinas Kuncevičius sako, kad Gedimino kalną persekioja nesėkmės. „Tas kalnas užkeiktas istoriškai ir architektūriškai. Visi jį tvarkė, norėjo, kaip geriau, o darė prastai. Padaryta daugybė geologinių tyrimų. Kasinėta prieš karą, bet radiniai per antrą pasaulinį karą supainioti, o dienoraščiai sudegė. 1982 metais kasta. Atsiprašau už tą žodį, bet praktiškai pragėrė tą objektą, ataskaitos neparašė, su radiniais vėl pikantiškos istorijos. Tą kalną restauravo, tvarkė kas kaip norėjo. Dabar kalnas yra Lietuvos simbolis, kuris neturi šeimininko. Vieni vienaip postringauja, kiti kitaip. Tuo tarpu nieko gero nepadaroma. Čia, kaip sako, devynios auklės, o vaikas be galvos“, – piktinasi archeologas.
Netrukus kalnas vėl priims lankytojus
Šiuo metu užlipti ant kalno negalima. Viršuje atliekami kasinėjimai ir kiti darbai. Muziejus informavo, kad jau kito mėnesio viduryje kalnas vėl turėtų būti atvertas lankytojams.
Tuo metu šlaito tvarkymo darbus žadama pradėti balandžio pabaigoje ir baigti per šiuos metus. Pagal planą nauja žalia veja turėtų sužaliuoti ant kalno kitų metų pavasarį.
