Moters socialiniai ryšiai — ją supantys santykiai — yra tokie pat svarbūs, kaip ir faktoriai, nulemiantys išgijimą nuo krūties vėžio — praneša kompanijos „Kaiser Permanente“ mokslininkai naujausiame žurnalo „Breast Cancer Research and Treatment“ (liet. „Krūties vėžio tyrimai ir gydymas“) numeryje.
Ankstesni tyrimai parodė, kad tarp pasveikusių nuo vėžio daugiau tų, kurių socialinių ryšių tinklai platesni — sutuoktiniai ar partneriai, giminaitės, draugės, religiniai, socialiniai, bendruomeniniai savanorystės ryšiai. Ši studija viena pirmųjų atskleidė, kad šių santykių kokybė turi didelės įtakos sveikimo procesui.
Tyrime dalyvavo 2264 moterys, kurioms tarp 1997-ųjų ir 1999-ųjų ankstyvoje stadijoje buvo diagnozuotas piktybinis krūties vėžys ir kurios dalyvavo „Gyvenimo po vėžio epidemiologijos“ (angl. LACE) studijoje. Moterims pateikus informacijos apie savo asmeninius santykius, jos buvo suskirstytos į socialiai izoliuotas (mažai ryšių), vidutiniškai integruotas ar socialiniai integruotas (daug ryšių).
„Nustatėme, kad moterų, kurių socialinių ryšių tinklas menkas, mirties rizika buvo kur kas didesnė nei tų, kurios buvo užmezgę platesnį tinklą“,— patvirtino visuomenės sveikatos magistrė , socialinių mokslų daktarė Candyce H. Kroenke, „Kaiser Permanente“ Šiaurės Kalifornijos mokslo skyriaus mokslininkė ir pagrindinė tyrimo autorė.
Tyrimas nustatė, kad socialiai izoliuotų moterų tikimybė mirti nuo krūties vėžio ar kitų ligų buvo 34% didesnė nei socialiai integruotų moterų. Kalbant konkrečiau, platesni socialinių ryšių tinklai nebuvo „sietini su vėžio atsinaujinimu ar mirtingumo nuo vėžio, jie sietini su žemesniu mirtingumu nuo bet kokių ligų“,— rašo autorė.
Tyrėjai išmatavo paramos, kurios pacientė sulaukia iš draugų ir šeimos, lygį, atlikdami apklausą, kurioje moterys buvo paprašytos įvertinti savo santykius per praėjusią savaitę penkiabalėje sistemoje. Tarkime, buvo klausiama: „mano šeima priima mano ligą“, „šeimoje apie mano ligą kalbama mažai“ bei „jaučiuosi atitolus nuo draugų“. Pagal apklausos rezultatus, moterys buvo suskirstytos į sulaukiančias stiprios ar menkos socialinę paramą.
Tyrimas nurodė, jog paramos lygiai buvo svarbūs mirtingumo nuo vėžio rizikos faktoriai. „Moterų, užmezgusių menką ryšių tinklą, tačiau sulaukiančios didžiulio palaikymo rizika nebuvo didesnei nei moterų, kurių ryšių tinklas platus, tačiau moterys, kurias supo siauresnis ryšių tinklas ir kurios sulaukdavo menko palaikymo, buvo didesnės rizikos zonoj“,— patikino Kroenke. Tiesą sakant, rizika, kad moterys, kurių ryšių tinklas menkas ir kurios susilaukdavo mažai palaikymo, mirs nuo krūties vėžio ar kitos ligos buvo 61% didesnė nei moterų, kurių ryšių tinklai menki, bet palaikymas stiprus“.
“Taip pat nustatėme, kad kai šeima pacientės nepalaikydavo, gyvybiškai svarbūs norint pasveikti būdavo bendruomenė ir religiniai ryšiai. Tuo norima pasakyti, kad sveikimo procesui svarbu ne tik ryšių tinklo dydis, bet ir santykių kokybė, o bendruomeniniai ryšiai svarbūs tuomet, kai santykiai su draugais ir šeima nėra tokie glaudūs“.
Tyrime daugiausia dalyvavo moterys, užsiregistravusios „Kaiser Permanente“ Šiaurės Kalifornijos vėžio registre (83%) ir Utos vėžio registre (12%) bei užsirašios dalyvauti tyrime tarp 11 ir 39 podiagnozinio laikotarpio mėnesio. Praėjus maždaug 11 mėnesių po diagnozės 410 moterų mirė nuo kitų ligų, o 250 — nuo krūties vėžio.
„Tyrimas parodo, kad priemonės, sukurtos krūties vėžiu sergančioms moterims pagerinti jų santykių kokybę, gali turėti įtakos ir ligos progresui“,— pastebėjo Kroenke. „LACE tyrimas taip pat pasitarnavo jame dalyvavusioms moterims, stiprindamas jų bendruomeninius ir religinius ryšius“.
Tyrimą finansavo Nacionalinis vėžio institutas. Tyrime taip pat dalyvavo dr. Charles Quesenberry, dr. Marilyn L. Kwan, licenzijuota dietologė Adrienne Castillo, visuomenės sveikatos mokslų daktarė iš „Kaiser Permanente“ tyrimų skyriaus Bette J. Caan ir Utos universiteto epidemiologijos katedros darbuotoja dr. Carol Sweeney.
