Lietuvos vaikai jaučiasi nelaimingiausi Europoje. Tėvai jiems per parą skiria tik apie septynias minutes dėmesio. Tokį faktą prieš kelerius metus atskleidė UNICEF organizacijos atliktas tyrimas. „Vaikų linijos“ praėjusių metų statistika rodo, kad situacija negerėja: atsiliepta į beveik 180 tūkst. skambučių. Santykiai su tėvais – trečia pagal aktualumą skambinančių vaikų problema.
Kokybė, o ne kiekybė
Šeimoje vaikas mokosi bendrauti, sužino pagrindines socialines taisykles. Namų aplinkoje formuojasi jo jausmų, emocijų pasaulis, nuostatos ir santykis su aplinka. Remiantis prevencijos teorijomis, pagrindinė sąlyga siekiant užkirsti kelią įvairioms problemoms ir negandoms, yra tėvų meilė ir ryšys su vaiku. Atrodytų, per septynias minutes nepavyks užmegzti ir palaikyti tokio stipraus ryšio, koks turėtų būti.
Aušra Kurienė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ direktorė, pasakojo, kad šuo atveju reikia akcentuoti ne kiekybę, o kokybę: „Jei tėvai skiria valandą vaikui, tačiau visą laiką rėkia, verčia ruošti namų darbus, kritikuoja, tvarko kambarį – to negalima pavadinti bendravimu. Kokybiškas laiko leidimas – tai domėjimasis. Kai kalbamės su vaiku, norime sužinoti, ką jis galvoja, jaučia, apie ką fantazuoja, kokių rūpesčių turi. Tačiau dažnai pokalbiai su atžala virsta kvota. To negalima pavadinti pokalbiu. Jis turėtų būti bendras: kažką papasakoja tėvai, kažką –vaikai. Kalbantis nereikia ieškoti būdų, kaip pataisyti vaiko mąstymą ar elgesį. Šiuolaikinių tėvų dažniausia klaida – suvokimas, kad vaiką reikia nuolat tiesiogiai mokyti. Šis procesas iš tiesų vyksta natūraliai: stebimas tėvų elgesio, mąstysenos pavyzdys. Reikėtų nustoti vaikus „dresuoti“, ką galvoti, o ko ne“, – pagrindines tėvų klaidas atskleidė psichologė.
Tėvai turėtų užsiimti veikla, kuri yra tinkama ir įdomi atitinkamo amžiaus vaikui. Jie turėtų žaisti su vaiku ir tas procesas turtų būti kokybiškas. Jam turi būti įdomu, linksma. Tačiau specialistė ir vėl perspėjo: „Reikia įsijungti į žaidimą, tačiau vengti vadovauti, kritikuoti. Tai tėvai turi sekti paskui vaiką, būti su juo, domėtis jo veikla. Jei jam patinka ką nors konstruoti iš kaladėlių, nereikėtų versti piešti, tik todėl, kad tėvams atrodo, jog taip geriau lavinama ranka. O jei labiau patinka piešti – negrūsti jam kaladėlių, tik todėl, kad bendradarbių ir kaimynų vaikai jomis žaidžia. Reikia žaisti su savo, o ne statistiniu vaiku“, – dėstė A.Kurienė. Svarbiausia – bendravimas
Požymių, kad vaiku stinga bendravimo yra be galo daug. Vienas akivaizdžiausių – pasikeitęs elgesys. Vaikas gali pasidaryti nerimastingas, irzlus, atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų. Vyresni vaikai atsiskiria. Daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Tokiu atveju, kai tėvai netikėtai atranda laiko, vaikas nenori jo leisti kartu. Jis paneigia ir atsisako to, ko jam reikia. Jis nėra užtikrintas, kad bendravimas toliau tęsis.
„Vaikams nuo daugelio psichologinių sunkumų geriausias vaistas – bendravimas su tėvais. Dažnai jie skatina vaiką: „Jei gerai mokysies, tau nupirksime dovaną“, tačiau geriausias paskatinimas – kartu praleistas laikas“, – tėvams priminė „Paramos vaikams centro“ direktorė.
Komentaras Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos komiteto pirmininkė Vitalija Kliukienė:
- Turbūt dauguma problemų būtų išspręstos, jeigu daugiau dėmesio skirtume savo vaikui, kalbėtumėmės su juo, aptartume praėjusios dienos įvykius ir atskubančios dienos planus. Neabejoju, kad dauguma tėvų, nepaisant ypač didelio jų užimtumo, tai stengiasi daryti. Tačiau yra ir tokių situacijų, kur reikalinga specialistų pagalba tiek vaikams, tiek jų tėvams. Jei kyla sunkumų sprendžiant psichologines ar bendravimo problemas, svarbu neužsisklęsti ir ieškoti pagalbos. Vilniaus miesto savivaldybė kiekvienais metais finansuoja nemažai visuomenės sveikatos programų ir projektų, skirtų vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikatai gerinti. Šiemet jų taip pat finansuota daugiau nei trisdešimt. Nemaža grupė projektų yra tęstiniai, sulaukiantys itin gausaus dalyvių skaičiaus. Tėvai ir vaikai pagalbos visada gali kreiptis į VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialą Vaiko raidos centrą, VšĮ Paramos vaikams, VšĮ Saugaus vaiko, Jaunimo psichologinės paramos, Psichikos sveikatos centrus, Šeimos santykių institutą, taip pat į Pedagoginę psichologinę tarnybą ar skambinti į „Vaikų liniją“.
