DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterija Rojaka tikina, Lietuvos nedarbo lygis jau kuris laikas geresnis nei euro zonos ir Europos sąjungos vidurkis.
„Dirbančiųjų skaičius Lietuvoje auga gana greitu tempu ir užimtumo lygis yra vienas iš didžiausių per visą Lietuvos istoriją. Tačiau vis dar atsiliekame nuo Šiaurės šalių, bet jų užimtumo lygis mums yra sunkiai įkandamas“, - teigia J. Rojaka.
Create free infographics with Venngage
Per metus - spalį, palyginti su 2014-ųjų spaliu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 1,4 punkto, o palyginti su rugsėju - 0,1 punkto. Spalio pabaigoje darbo neturėjo 131 tūkst. gyventojų.
Pasak ekonomistės, galima įžvelgti ir neigiamų aspektų darbo rinkoje, o pagrinde tai yra senstanti darbo jėga.
„Darbo jėgos pokyčiai vyksta ir jie nėra į gerą turint mintyje ilgalaikę perspektyvą. Tai yra vis dar aktyvios emigracijos pasekmė. Kol kas situacija gan subalansuota, nes didiname ir geriname darbo rinkos rodiklius, bet po kelerių metų tokio aktyvaus užimtumo augimo galime priartėti prie faktiškos ribos“, - dėsto pašnekovė.
Create free infographics with Venngage
J. Rojaka mano, kad susimažinti labai smarkiai tarkime iki 6 proc., kuriuos turėjome prieš globalią krizę, bus daug sunkiau. Dar galėtumėme iki 8 proc. sumažinti nedarbo lygį ištraukiant žmonės iš šešėlio ir juos įdarbinant. Tačiau jeigu kalbame apie žemesnį nedarbo lygį, tai reikia daugiau struktūrinių pokyčių.
Jaunimo iki 25 metų nedarbas per metus šalyje sumažėjo 3 punktais, per mėnesį - 0,5 punkto iki 15,6 proc. Visoje ES šis rodiklis siekė 20 proc., o tik euro zonoje - 22,3 procento.
Eurostatas, remdamasis preliminariais duomenimis, skelbia, jog visoje ES spalį darbo neturėjo 22,5 mln. žmonių. Mažiausias nedarbo lygis buvo Vokietijoje (4,5 proc.), didžiausias - Graikijoje (24,6 proc.).
