Pristatytu įrankiu, nuo ketvirtadienio Prezidentūros interneto puslapyje atsakius į klausimus apie savo lytį, amžių ir šiuo metu vykdomą veiklą, galima sužinoti Valstybės gynybos plane piliečiui numatomą vaidmenį bei rasti naudingas nuorodas su informacija apie jį.
Naujas įrankis galimas piliečių veiklas valstybės gynybos metu sugrupuoja į keturias pagrindines kategorijas: ginkluotos gynybos vykdymą, valstybės ūkio ir gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą, rūpinimąsi asmenimis, kuriems reikalinga pagalba, bei bendrosios paramos teikimą.
Tęstą galite atlikti paspaudę šią nuorodą: MANO VIETA VALTYBĖS GYNYBOJE?
Kaip galėsit ginti Lietuvą, jei prasidės karas: štai ką pataria padaryti iš anksto
Ne visi karo atveju gins savo valstybę ginklu, reikės ir civilinių elementų, kurie padės veikti, sako prezidento patarėjas, Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės narys Tomas Godliauskas.
Jis tikina, jog pirmiausia dirbama dėl susisiekimo, evakuacijos bei maisto apsirūpinimo. O visuotinei gynybai svarbu yra „Pasiruošk ir žinok" informacija apie gynybą ir civilinę saugą, skirta piliečiams. Ji, pasak T. Godliausko, padės išsiaškinti, koks bus piliečių vaidmuo karo padėties metu.
„Pats pirmas elementas yra pats gynybos planas, kuris prieinamas anglų ir supaprastinta kalba. Buvo parengta grafinė informacija, ką gi man, kaip piliečiui, reiškia karo padėtis, ką įmonėms tai gali atnešti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo prezidento patarėjas.
Piliečiai galės rinktis iš 4 funkcijų, ką daryti karo atveju
Antrasis iniciatyvos elementas yra įrankis, piliečiui leisiantis pasirinkti veiklą gynybos metu. Įrankiu, atsakius į klausimus apie savo lytį, amžių ir šiuo metu vykdomą veiklą, galima sužinoti Valstybės gynybos plane piliečiui numatomą vaidmenį bei rasti naudingas nuorodas su informacija apie jį.
Prezidento patarėjas paaiškino, kad lietuviai patys susiskirstys pagal savo kompetencijas į keturias grupes. Pirmieji vykdys ginkluotą gynybą, antrieji – užtikrins valstybės ūkį ir mobilicijos procesą bei rezervą, tretieji –rūpinsis vaikais, žmonėmis, turinčiais negalią, bei senyvo amžiaus žmonėmis, kuriems reikalinga parama ir pagalba, ketvirtieji – tęs savanorišką veiklą ar plėtos turimą verslą, tuo pačiu rūpinsis kitais.
Valstybės gynybos planas numato strategines užduotis, rengiantis ir įgyvendinant valstybės gynybą. Siekiant piliečiams, organizacijoms, verslui ir valstybės institucijoms parodyti, kur galėtų būti jų vieta valstybės gynybos metu, buvo ieškoma sprendimų, kurie padėtų tinkamai integruotis ir sąveikauti visiems visuotinės gynybos dalyviams.
„Mūsų valstybės saugumas šiuo metu yra aukščiausias prioritetas, o jam užtikrinti reikalingas visų Lietuvos piliečių įsitraukimas. Parengę Valstybės gynybos planą išsikėlėme tikslą – siekti visuotinio dalyvavimo rengiantis valstybės gynybai. Tad ir toliau sieksime daugiau aiškumo visuomenei, didesnio jos įsitraukimo ir sklandesnės sąveikos tarp valstybės institucijų, savivaldos, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir piliečių“, – sakė šalies vadovas.
„Pasirinkti piliečiai galės pagal savo veiklos profilį. Kiekvienas turėtų save sugrupuoti ir patvirtinti vieną iš vietų valstybės gynybos procese“, – tikina jis.
„Pats gynybos planas numato ir verslui, pagal savo veiklos profilį galėtų susigretinti su viena iš šių keturių valstybės piliečių funkcijų karo atveju“, – ketvirtosios grupės funkciją paaiškina T. Godliauskas.
Kol kas jis pabrėžia, kad tai leis žmonėms patiems išsiaiškinti, kokia jų vieta valstybėje karo akivaizdoje, o valstybė apie tai duomenų nekaups.
Prezidentas inicijavo įrankio, kuris padėtų piliečiams identifikuoti galimą savo vietą valstybės gynybos metu, parengimą. Šiandien šis įrankis, padėsiantis kiekvienam rasti savo vietą ir galimą vaidmenį ginant valstybę, papildys Valstybės gynybos planą.
Ketvirtadienį aptarti įgyvendindamas Valstybės gynybos plane iškelti tikslai, visuotinės valstybės gynybos principai.
Prezidento patarėjas, Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės narys Tomas Godliauskas kalbėjo apie galimybę kiekvienam piliečiui rasti savo vietą Valstybės gynybos plane.
Įrengs daugiau priedangų: dėmesio centre – 46 objektai Vilniaus mieste
Kaip anksčiau rašyta naujienų portale tv3.lt, liepos 10 d. vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas susitiko aptarti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimą sostinėje, apimant priedangų plėtros, gyventojų perspėjimo ir evakavimo klausimus.
Vilniuje parinktos 652 priedangos, jose pasislėpti galėtų 291 tūkst., arba 49 proc. sostinės gyventojų. Iš 5 didžiųjų savivaldybių, pagal šį rodiklį Vilnių lenkia tik Šiauliai (54 proc.)
Iš viso Lietuvoje yra 4368 priedangos. Tai reiškia, kad beveik 40 proc. Lietuvos gyventojų galėtų rasti saugų prieglobstį. A. Bilotaitės teigimu, tikslas yra pasiekti 50 proc. gyventojų apsaugą visoje šalyje, 60 proc. – didžiuosiuose miestuose ir 40 proc. – mažesniuose miestuose ir kitose vietovėse.
Iki 2030 m. priedangų tinklo plėtrai numatyti 77 mln. eurų.
Pasak ministrės, svarstoma įrengti priedangas ir ne viešos paskirties pastatuose.
„Konsultuojamės ir su verslu, ką padaryti paskatinant įrengti priedangas ne viešos paskirties pastatuose. Ieškome įvairių sprendimų ir, manau, kad tuos sprendimus surasim. Šiuo atveju ir savivalda gali suvaidinti nemažą vaidmenį“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Turto bankas yra identifikavęs per 200 objektų, galinčių tapti priedangomis, 46 iš jų – Vilniaus mieste.
„Šiuo metu turto bankas yra peržiūrėjęs apie 200 objektų ir 126 objektai yra identifikuoti kaip galimos priedangos. Mano žiniomis, 46 objektai yra vien tik Vilniaus mieste“ – trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru žurnalistam sakė ministrė.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad priedangų tinklo srityje Lietuva yra Baltijos valstybių lyderė. Pasak ministrės, estai turi priedangų, kuriose galėtų apsisaugoti 15 proc. gyventojų, latviai „yra rengimo procese“.
Civilinės saugos ir paramos gynybai planas
Kaip anksčiau naujienų portale tv3.lt rašyta, Vilniaus gynybos politikos planas buvo pristatytas praėjusią savaitę. Jis sudarytas iš dviejų dalių, apimančių civilinę saugą ir paramą gynybai.
Paramos gynybai dalis sudaryta iš kontrmobilumo priemonių parko, dronų skraidymo erdvės steigimo, karo komendantūros ir Vokietijos brigados priėmimo.
Tuo metu civilinės saugos stiprinimo plane didžiausias dėmesys skiriamas priedangų tinklo, evakuacijos planų ir komunikacijos su miestiečiais klausimams.
Pristatydamas planą meras teigė, kad savivaldybė ketina dar šiais metais įsigyti betoninių kelio užtvarų, betoninių „drakono dantų“ ir plieninių surenkamų „ežių“, kurie leistų sukurti nepravažiuojamus ruožus ar lėtesnio eismo zonas prie galimų patikros punktų.
Taip pat šių metų vasarą ketinama įrengti naują bepiločių orlaivių trasą Šeškinės kalvose. Joje bus pakilimo aikštelės, tinklai, kliūtys.
Priedangomis ir evakuacijos planu rūpinsis savivaldybė
V. Benkunskas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiemet savivaldybė sieks užtikrinti maksimalų priedangų tinklo kūrimą. Tam jau yra inventorizuojami komerciniai pastatai.
Sostinės gynybos politikos plane numatytas ir Vokietijos brigados priėmimas. V. Benkunsko teigimu, savivaldybė bus atsakinga už švietimo ir sveikatos apsaugos struktūrų užtikrinimą vokiečių kariams ir jų šeimoms.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat rengia atnaujintus evakuacijos planus. Iš Vilniaus yra numatytos šešios evakuacijos kryptys ir atitinkami keliai. Taip pat bus naujinama ir perspėjimo sirenų sostinėje sistema – jų atsiras bent dvigubai daugiau.
