Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į jodo trūkumo sukeliamus sutrikimus, teikiant informaciją apie mikroelemento jodo trūkumo pasekmes bei prevenciją ir didinant visuomenės sąmoningumą šioje srityje. Jodo trūkumo sutrikimų diena taip pat skirta atkreipti dėmesį į kiekvieno iš mūsų maitinimąsi bei joduotosios valgomosios druskos vartojimo svarbą ir priminti, kiek daug reiškia mikroelemento jodo kiekis kasdienėje mūsų mityboje.
PSO yra pripažinusi jodo trūkumą kaip vieną svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtakos gyventojų sveikatai. Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daug sutrikimų, žinomų kaip „jodo deficito sukelti sutrikimai“. Šie sutrikimai – tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, atsilikęs fizinis vystymasis, endeminis gūžys (struma). PSO duomenimis, apie trečdalis pasaulio gyventojų, gyvenančių jodo deficito aplinkoje, kenčia nuo didesnių ar mažesnių jodo trūkumo nulemtų sveikatos sutrikimų, o 200–400 milijonų planetos gyventojų serga struma, apie 20 milijonų vaikų nustatyti galvos smegenų pažeidimai, sukelti jodo stygiaus jų motinų nėštumo metu. Jodo trūkumas yra pripažinta visuomenės sveikatos problema visose šalyse. Nors jodo trūkumo sutrikimų atvejų skaičius pasaulyje sparčiai mažėja dėl valgomosios druskos jodavimo ir kitų prevencijos programų, tačiau viena šeštoji pasaulio populiacijos vis dar priklauso šio sutrikimo rizikos grupei.
Lietuva taip pat priskiriama endeminiam jodo deficito regionui, nes Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Tokių vietovių augaliniame ir gyvūniniame maiste jodo taip pat trūksta. Jodo stokos pavojus Lietuvoje įrodytas tyrimais. Nuo 1995 m. iki 2007 m. Lietuvoje buvo vykdoma tarptautinė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) remiama programa dėl skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, paplitimo. Atliktų tyrimų duomenimis, tik 40 proc. ištirtų vaikų jodo koncentracija šlapime atitiko normą, t. y. jodo koncentracija šlapime viršijo arba buvo lygi 10 g/dl. 46 proc. tirtų vaikų organizme pasireiškė maži ir vidutiniai jodo trūkumo sukelti sutrikimai. Rizikos grupę, kurioje jodo koncentracija neviršijo 2 g/dl, sudarė 11 proc. tiriamųjų.
Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio reikia gauti kasdien nedideliais kiekiais. Šis mikroelementas yra reikalingas normaliai skydliaukės veiklai užtikrinti, nes įeina į skydliaukės hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sudėtį. Minėti hormonai dalyvauja medžiagų apykaitoje, reguliuoja organizmo augimą, protinį ir fizinį vystymąsi.
Esant nedideliam jodo trūkumui organizme, žmogus greičiau pavargsta, darosi labai jautrus ir nervingas, sumažėja darbingumas. XX a. 9-ajame dešimtmetyje buvo įrodyta, kad net ir nedidelis jodo stygius organizme sukelia žymius psichikos pokyčius. Jodo deficitui didėjant, mažėja skydliaukės hormonų sekrecija ir įsijungia kompensavimo mechanizmas: posmegeninė liauka išskiria skydliaukės augimą stimuliuojantį hormoną, o tai lemia skydliaukės ląstelių dydžio ir skaičiaus didėjimą, susiformuoja gūžys (struma). Gūžys yra pavojingas tuo, kad labai išvešėjęs gali užspausti trachėją, stemplę, sukelti užkimimą bei pakenkti gerklų nervams.
1983 m. australų mokslininkas B. S. Hetzel pasiūlė terminą „jodo trūkumo sutrikimai“ ir apibrėžė šio mikroelemento trūkumo sukeltų sveikatos sutrikimų spektrą skirtingais gyvenimo laikotarpiais.
Didžiausią riziką kelia jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu, nes skydliaukės hormonai trijodtironinas (T3) ir ypač tiroksinas (T4) yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo. Jei motinos organizme trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų, veikiančių vaisiaus neuranatominius smegenų vystymosi procesus, todėl sutrinka vaisiaus nervinės sistemos vystymasis. Labiausiai jautrus jodo trūkumui vaisius yra antrajame nėštumo trimestre.
Jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu gali lemti persileidimus, padidėjusį perinatalinį ir vaikų mirtingumą, protinį atsilikimą, kurčnebylumą, spazminę displegiją, žvairumą, kretinizmą. Kretinizmas yra vienas sunkiausių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų, kuriam būdingi sunkūs fizinio vystymosi sutrikimai, ryškus protinis atsilikimas.
Gauti pakankamai jodo svarbu ne tik nėštumo metu. Būtina užtikrinti, kad jo netrūktų vaikams ir paaugliams, kurių smegenys ir nervų sistema toliau aktyviai vystosi. Jodo trūkumas suaugusiesiems, be strumos ir jos komplikacijų, gali sukelti hipotireozę, pažinimo funkcijos sutrikimus, protinius sutrikimus bei reprodukcinės sistemos sutrikimus. Be jau išvardytų jodo trūkumo pasireiškimo formų, jodo trūkumas turi įtakos ir visuomenės intelektiniams gebėjimams. Mokslinių tyrimų, atliktų įvairiose šalyse, rezultatai rodo, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas yra 15–20 proc. žemesnis nei regionų, kur jodo netrūksta, gyventojų. Labiausiai jodo trūkumas veikia įvairaus amžiaus vaikų intelektinį išsivystymą – jiems prasčiau sekasi mokytis, sukoncentruoti dėmesį, todėl jodo trūkumas neigiamai veikia šalies ekonominį ir socialinį gyvenimą.
PSO rekomendacijos skelbia, kad suaugęs žmogus per parą turėtų gauti 150 μg (mikrogramų) jodo. Pagrindinis šio mikroelemento šaltinis yra maisto produktai – net 94 proc. reikiamo jodo kiekio žmogus gali gauti su maistu (58 proc. su gyvūninės, 32 proc. su augalinės kilmės produktais, 4 proc. su vandeniu). Į maisto produktus jodas patenka iš dirvožemio, tačiau jei dirvožemyje jodo nėra, jo nebus ir tokiame dirvožemyje išaugintuose maisto produktuose. Kaip minėta, Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl su Lietuvoje išaugintais maisto produktais reikiamo jodo kiekio negausime. Daugiausia jodo yra susikaupę jūrose ir vandenynuose, todėl jo galima gauti valgant jūros žuvis, jūros gėrybes, jūros kopūstus, žuvų taukus.
Vienas efektyviausių pasaulyje patikrintų būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas. Daugiau nei 100 pasaulio šalių vyriausybių labai sėkmingai įgyvendina jodo trūkumo maiste likvidavimo programas, teisės aktais įteisindamos tarptautinės praktikos patvirtintas priemones: visapusišką joduotosios druskos vartojimo skatinimą, joduotų pašarų gyvuliams gamybą, papildytų jodu maisto produktų gamybą ir kt. Druską vartoja visi visuomenės sluoksniai, ji yra lengvai prieinama, be to, nėra brangi.
Atsižvelgiant į tai ir saugant gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl jodo trūkumo Lietuvos geografinėje teritorijoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005 m. patvirtino Lietuvos higienos normą HN 15:2005 „Maisto higiena“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023; 2010, Nr. 142-7310), kurioje nurodyta, kad ,,Saugant gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 20–40 mg/kg jodo. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose atskirų ligonių dietinio maisto gamybai pagal gydytojo nurodymą gali būti vartojama nejoduota valgomoji druska“. Taigi, Lietuvos gyventojai daugiausia vartoja tik joduotąją valgomąją druską.
Joduotąją druską reikia teisingai laikyti ir vartoti: jodas yra lakus elementas, kuris, druską laikant nesandariuose induose, išgaruoja, be to, jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduotąja druska barstyti patiekalus juos jau pagaminus arba baigiant gaminti. Perkant joduotąją druską būtina atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją druskoje (palankiausia yra 20–40 mg/kg), pagaminimo bei galiojimo datą, pakuotės sandarumą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną, atkreipiant dėmesį į tai, kad druskos jau yra tokiuose produktuose kaip duona, sūris, mėsos gaminiai ir kt.
Svarbi jodo trūkumo sutrikimų prevencijos priemonė yra visuomenės švietimas apie tai, kokie negalavimai gali ištikti suaugusiuosius ir vaikus, nesirūpinančius tinkama mityba. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nėščiosioms – joms turi būti išsamiai paaiškinama jodo reikšmė jų ir būsimo vaikelio organizmui.
Minint Pasaulio jodo trūkumo sutrikimų dieną būtent ir siekiama dar kartą atkreipti dėmesį į šią problemą, šviesti visuomenę ir supažindinti su sveikos mitybos įpročiais, kurie sumažintų nuo šių sutrikimų kenčiančių žmonių skaičių.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus informacija
