Šįkart „WikiLeaks“ nutekino tokį informacijos kiekį, kad diplomatinis kraštovaizdis pasaulyje turėtų ilgam pasikeisti. Žurnalas „Newsweek“ iškėlė penkis esminius klausimus, kurie kyla žmonėms po „WikiLeaks“ informacijos nutekinimo.
1. Ko „WikiLeaks“ tikėjosi šį kartą?
Julianas Assange, buvęs kompiuterių įsilaužėlis įkūrė „WikiLeaks“ 2006 metais, kad suteiktų „svarbių žinių ir informacijos visuomenei“. Svetainė jau paviešino dvi porcijas slaptos ir skandalingos informacijos, į kurią įėjo 90000 JAV dokumentų apie karą Afganistane ir 400000 ataskaitų apie Iraką. Taip vaizdo įrašą, kuriame JAV sraigtasparnis šaudo į civilius Bagdade. Paskutinė „WikiLeaks“ paviešinta informacija – JAV diplomatų laiškai.
Jei ankščiau buvo parodytos nežinomų mums civilių mirtys ir akivaizdi žmogžudystė, tai naujai paviešintos informacijos tikslas ne toks aiškus. Daugeliu atvejų informacija yra labiau gėdinga, nei kažką paaiškinanti. Jei „WikiLeaks“ tikslas buvo sukelti neramumų JAV diplomatijai, tai misija įvykdyta. Bet jei J. Assange norėjo daugiau skaidrumo, gali būti, kad viskas nutiks priešingai.
2. Kodėl nėra daugiau sukrečiančių dokumentų?
Kai bus paviešinti visi dokumentai, galbūt bus pateikta daugiau vidinės informacijos. Arba ne. Jei didžiausia paslaptis, kad Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas palaiko gerus santykius su Silvio Berlusconi, kad Vašingtonas sunerimęs dėl branduolinių medžiagų Pakistane, kad Saudo Arabija nenori, kad Iranas turėtų atominį ginklą, ar kad JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton nori, kad JT diplomatai turėtų būti renkami pagal intelektą, tuomet Baltieji Rūmai gali lengvai atsikvėpti.
Žinoma velnias slypi detalėse, ir pasaulio sostinės dabar susikaupusios analizuoja tūkstančius dokumentų, kad rastų kažkokių pranašumų savo vietinėse situacijose. Bet neaišku tai, kodėl nebuvo paviešinta jokio JAV besikeičiančio žaidimo apraiškų užsienio politikoje. Tačiau vienas faktas iš tiesų išsiskiria: jei Hillary Clinton liepia diplomatams šnipinėti JT, gal jie neturi kitų svarbių darbų?
3. Kieno tai kaltė?
Senatoriai jau paskelbė per visas radijo bangas, kad turi būti pradėtas teisminis tyrimas prieš „WikiLeaks“ steigėjus. Bet labai mažai pokalbių nukreipta į tai, kad reikėtų bausti tuos, kurie nusugebėjo užtikrinti slaptos informacijos saugumo. Ir ar saugumo kanalai buvo pagerinti nuo pirmojo „WikiLeaks“ informacijos paviešinimo? Logiška, kad žvalgybos operacijos ir informacinės technologijos įdiegtos šalies struktūrose ir Pentagone jau yra peržiūrimos. Per artimiausias savaites turėtų išaiškėti, ar rimtai Federalinės organizacijos vertina savo slaptus tinklus, pažeidimus ir kiek jie jaučiasi patys dėl to kalti.
Kas laukia J. Assange ir “WikiLeaks"?
„Mes manome, kad yra keletas baudžiamųjų įstatymų, kurie galėjo būti pažeisti“, – teigia Australijos generalinis prokuroras Robertas McClelland sakė pirmadieniui („WikiLeaks“ steigėjas Julianas Assange yra Australijos pilietis).
JAV delegatas Peteris Kingas ir toliau ragina Baracko Obamos administraciją paskelbti „WikiLeaks“ teroristine organizacija.
J. Assange šiuo metu yra areštuotas Švedijoje, nes yra kaltinamas išprievartavimu. Kai tik „WikiLeaks“ paskelbė informaciją ir prasidėjo šurmulys, kaipmat prasidėjo kibernetinės „WikiLeaks“ svetainės atakos. Dabar kiekvienas bando medžioti jį. Kam pirmam pasiseks?
5. Ar dokumentai tiesiog nukreipia dėmesį nuo svarbesnių dalykų?
Svarbiausi pasaulio leidiniai „The New York Times“, „The Guardian“, „Der Spiegel“, „El Pais“, „Le Monde“ gavę prieigą prie dokumentų, šiuo metu įnirtingai analizuoja juos ir artimiausiu metu paskelbs savo analizių rezultatus.
Tačiau kyla klausimas, ar visos šios slaptos bylos yra vertos, kad apie jas būtų tiek rašoma? Žinoma, ši informacija bus labai naudinga istorikams, bet ar žiniasklaidos ir diplomatų begalinės diskusijos, laikas ir pastangos skiriamos svarbiausiai informacijai? Ar tikrai gandai apie Libijos Muammar Kaddafi ir jo seksualią „ukrainietę slaugę“ yra svarbesni už tikrąsias tarptautinių santykių problemas, tokias kaip, pavyzdžiui, Rusijos ir JAV derybos dėl naujos START sutarties ar įtampos Korėjos pusiasalyje sumažinimas.
