Šią savaitę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė vyko į Klaipėdą, kad aptartų vietinio verslo ateitį. Su ja susitiko ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Kaip sako savivaldybės vadovas, jo pokalbis su ministre daugiausiai sukosi apie uostamiesčio turizmą.
„Vandens turizmo sektorius, siejamas su turistiniais laivais, yra išskirtinai svarbus Klaipėdai. Mes norėtumėme tvirtesnio palaikymo. Reikia kruizinių laivų pritraukimą į Klaipėdą padaryti dar efektyvesnį, o tam reikia kartu su ministerija surėmus pečius dirbti. <...> Ministrė tikrai, manau, išgirdo, kad turistai, kurie atplaukia turistiniais laivais, praktiškai vienai dienai dažniausiai, jeigu jų įspūdis apie Klaipėdą, Vakarų Lietuvą, būna pozityvus, jie tikrai sugrįš. Ir sugrįš jau turistai dviem, penkioms dienoms ir galbūt daugiau“, – minėjo V. Grubliauskas.
Meras papildė, kad dar vienas tikslas būtų gerinti susisiekimą – pritraukti tarptautines keltų linijas į uostamiestį. Jo manymu, čia prisidėti turėtų 2 ministerijos – tiek Ekonomikos ir inovacijų, tiek Susisiekimo.
„Šiai dienai tos jungtys, kurios yra tarp Klaipėdos, Švedijos ir Vokietijos, parodo, kiek jos efektyvios, populiarios ir reikalingos. Tai liudija, kad poreikis, ko gero, yra gerokai didesnis. <...> Jungtis keltais su Lenkija yra labai svarbi Lietuvai ir Klaipėdos visam regionui. Prašiau, kad būtų ieškoma galimybių, kad ministerijos tos abidvi tikrai gerokai daugiau pastangų dėtų pritraukiant privačias kompanijas, linijų operatorius, kurie yra šiame lauke pagrindiniai žaidėjai“, – lūkesčius įvardijo V. Grubliauskas.
Paklaustas, kokių veiksmų imsis turizmui Klaipėdoje gaivinti, meras atsakė, kad konkretaus plano dar nėra, tačiau svarbiausia užtikrinti finansavimą.
„Ministrė ir jos komanda pasižymėjo tuos akcentus, kuriuos aš išdėsčiau. Artimiausiu metu reikės tarpžinybinių susitikimų derinant veiksmus. Finansavimo klausimas labai svarbus. <...> Tačiau dabar, bent jau buvusiai pandemijos bangai nuslūgstant, matant kruizinių laivų, aplankančių Klaipėdą, skaičiaus gausėjimą, suprantame, kad Baltijos jūra tapo dar patrauklesnė turizmui. Turint mintyje, kad nebeliko vieno iš uostų – Sankt Peterburgo – į kurį kruiziniai laivai sukdavo. Tai atveria naujas galimybes“, – teigė V. Grubliauskas.
Klaipėdos krašte į Seimą išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė Ligita Girskienė neabejoja, kad uostamiesčio verslininkams reikia valstybės pagalbos, tačiau į V. Grubliausko pasiūlymą gaivinti turizmo sektorių žiūri skeptiškai.
„Prieš kiekvienus rinkimus politikai kalba apie turizmo atgaivinimą. <...> Bet man susidaro įspūdis, kad turistai mūsų mieste nelabai ir turi, ką veikti. Teatro aikštėje, atvykus kruiziniam laivui, laukia autobusas, kuris visus urmu veža į „Akropolį“. Toks įspūdis, kad čia ir yra didžiausia pramoga“, – sakė L. Girskienė.
Pasak Seimo narės, Klaipėdoje nepatogiai sudaryti turistiniai maršrutai, trūksta informacijos sklaidos. „Nežinau iš tiesų, ar čia labai turėtų politikai kištis į šitą dalyką, čia reikėtų palikti specialistams ir tiesiog netrukdyti kai kuriais atvejais“, – minėjo ji.
Tuo tarpu Seimo narys, konservatorius Audrius Petrošius pritaria idėjai, kad metas stiprinti Klaipėdos turizmą.
„Manau, tai tinkama kryptis ir potencialas yra. Šalia turime uostą, tad uostas tolyn nuo miesto neišsikels ir miestas nu uosto lygiai taip pat, tai sąveika yra reikalinga. Kiekvieno klaipėdiečio lūkestis, kad pramonės būtų daug, bet kad ji netrikdytų miesto gyvenimo. Kad kur kas daugiau būtų gražaus verslo, turizmo, laivų“, – kalbėjo jis.
Ir papildė, kad Klaipėdoje veikiantys jūrų krovinių terminalai galėtų būti perkelti iš centrinės miesto dalies.
„Yra „Klasco“ terminalas, kuris kankina metų metais tiek klaipėdiečius, tiek miestą, ne viskas vyksta sklandžiai, kaip norėtųsi. Galėtų rasti sąveiką su nacionaline valdžia, jeigu patys parodytų iniciatyvą. Manau, kad tai yra įmanoma.
Jeigu naujas terminalas veiktų, reiktų kalbėtis ir prašyti pagalbos investuojant į pietinėje dalyje esančius terminalus, tuo metu atlaisvinant centrinę miesto dalį, kuri galėtų būti panaudojama kruiziniams laivams ir turizmui“, – sakė A. Petrošius.
Apie sudėtingą įmonių situaciją Klaipėdoje prabyla ir patys verslo subjektai. L. Girskienė teigė girdinti ne vieną verslininkų skundą, kad jiems trūksta pagalbos iš valdžios institucijų.
„Kiek tenka bendrauti su verslo atstovais, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovybe, žmonės sako, kad trūksta bendravimo ir lyderystės iš Klaipėdos miesto savivaldybės. <...> Jaučiasi, kad politikai greičiausiai laukia kadencijos pabaigos. <...>
Klaipėdos LEZ verslininkai nuogąstauja ne tik dėl paviršutiniškų santykių su Klaipėdos miesto savivaldybe, bet ir ministerijomis. <...> Nepasiekia verslo įmonių informacija iš valstybinių institucijų, iš ministerijų. Taip pat savivaldybė gyvena sau, verslas – sau, o dar trečią respubliką mes turime – uostą. Trūksta sėdimo prie stalo, kažkokios strategijos“, – pagrindines Klaipėdos verslininkų bėdas įgarsino Seimo narė.
O A. Petrošius atkreipė dėmesį, kad verta stiprinti Klaipėdos pramonę – šitaip esą galima pritraukti daugiau investicijų iš užsienio.
„Ministrė teisi sakydama, kad Klaipėdoje yra stipri pramonė ir daug sėkmingo verslo pavyzdžių. Tačiau, manau, kad nepaisant visko būtent centrinės valdžios dėmesio jiems stinga labiausiai. Dažnai tai akcentuoju kolegoms Vilniuje, tačiau kadangi pramonė atitinka stambaus verslo apibūdinimą, neretai pasirenkamos kitos kryptys, kur valdžios akimis, matyt, pagalba prasmingesnė. Šiuos dalykus girdžiu iš Klaipėdos verslininkų.
Verslai yra geriausia reklama atvykstantiems svečiams ar investuotojams iš užsienio, sukuriant sėkmingus pavyzdžius ir didelę plėtrą, kai steigiamos gamyklos ir kuriamos darbo vietos“, – sakė A. Petrošius.
Klaipėdos apskrityje šių metų pradžioje veikė per 12,7 tūkst. įmonių – 3,8 proc. daugiau nei 2021 metais. Ministerijos teigimu, palaipsniui daugėja įmonių, registruotų Vilniuje, tačiau Klaipėdoje kuriančių savo padalinius.
