Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt . Medikų teigimu, lietuviai sveikatos profilaktikai vis dar skiria per mažai dėmesio. Statistika rodo, per 2012 metus Lietuvoje mirė apie 41 tūkst. žmonių – beveik šimtu mažiau nei 2011 m. Pagrindinės mirčių priežastys išlieka tos pačios – kraujotakos ligos ir nelaimingi atsitikimai.
Praėjusiais metais Lietuvoje mirė daugiau vyrų nei moterų, tačiau pagrindinė abiejų lyčių mirties priežastis ta pati – kraujotakos sistemos ligos. Kardiologų nuomone, net 56 proc. mirčių dėl širdies kraujotakos sutrikimų lemia visuomenės senėjimas, o labiausiai tokiomis ligomis serga būtent vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau labiausiai didėjantį mirtingumą lemia – per mažas dėmesys savo sveikatai.
„Manau, kad Lietuvoje vis dar vyrauja egzistencinių problemų sprendimas – išlikimo, finansinės, emigracijos, nuolatinis stresas, psichoemocinė įtampa, o sveikatos išsaugojimo klausimai eina į paskutinę vietą“, – teigė Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, gydytoja kardiologė Žaneta Petrulionienė.
Viena iš dažniausių mirties priežasčių išlieka ir vėžys, pasak gydytojų, lietuviai nesitikrina profilaktiškai, o tai galėtų padėti išvengti dalies mirčių. Tačiau daugiausiai rūpesčių specialistams kelia dažnėjančios mirtys dėl išorinių priežasčių.
„Statistika rodo, kad dažniausiai žūsta darbingo amžiaus vyrai. Didžioji dalis problemų įvyksta dėl nesakingo alkoholio vartojimo – tai ir paskendimai, ir įvykiai keliuose. Jau pradėti veikmai, apjungiant priklausomybės ligų centrus į vieną nacionalinį priklausomybės ligų centrą“, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Arvydas Skorupskas.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tikina, kad pagal mirčių priežasčių statistiką stengiamasi planuoti lėšas ligų prevencijai. Didžioji dalis Europos Sąjungos (ES) lėšų skiriama gerinti širdies ligų ir insulto gydymo paslaugas.
„Lietuva įsipareigojusi iš valstybinių investicijų programos skirti apie 60 mln. litų kiekvienais metais, o ES investicinės lėšos tai jau yra ryškiai didesnės – virš milijardo“, – tęsė A. Skorupskas.
Ministerijos valdininkai sako, kad per paskutinius šešerius metus daugiausiai ES paramos lėšų –per 200 mln. litų – buvo skirta būtent širdies ligoms gydyti ir traumatologijos centrams bei įrangai atnaujinti. Daugiau kaip 100 mln. litų skirta akušerijos programai.
