Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Deloitte“ jau penktąjį kartą pristato Vidurio Europos regiono didžiausių įmonių sąrašą „CE TOP 500“.Didžiausių bendrovių sąrašas sudarytas pagal konsoliduotas juridinių subjektų pajamas.
Beveik 80 proc. įmonių, patekusių į didžiausių Vidurio Europos įmonių „TOP 500“ sąrašą, 2010-aisiais metais gavo daugiau pajamų nei prieš metus (2009 m.), kuomet tik 16 proc. įmonių pavyko padidinti pajamas.
Tai – viena pagrindinių „Deloitte CE TOP 500“ projekto išvadų, patvirtinanti, jog dauguma Vidurio Europos įmonių vadovų, siekdami paspartinti atsigavimą savo vadovaujamose organizacijose, bei išlaikyti ekonomikos pagyvėjimą visame regione, koncentruojasi į tris esminius aspektus: augimą, finansinius rezultatus ir inovacijas.
Pasak „Deloitte“ Vidurio Europos vadovo Mike Barrington, augimas vis dar išlieka pakankamai silpnas. „Įžvelgiama labai mažai skirtumų tarp kompanijų, vykdančių veiklą valstybėse, kuriose akivaizdūs ekonominio pagyvėjimo ženklai (Lenkijoje, Čekijos Respublikoje ir Slovakijoje) bei įmonių, veikiančių Rumunijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje, kurių ekonomikos atsigavimas vis dar stringa. Abiem atvejais susiduriama su panašiomis problemomis: tiek vartotojai, tiek įmonės griežtai riboja ir kontroliuoja išlaidas, o lėtėjančios Vakarų šalių ekonomikos kelia grėsmę eksporto galimybėms“, – teigė M. Barrington.
Vis didėjant spaudimui įmonių pelnams, valstybių finansams bei pasaulinėms rinkoms, kyla klausimas, ar 2010 m. augusios pajamos yra svarus rodiklis, patvirtinantis, kad stabilumas į Vidurio Europos regioną jau sugrįžo, ar tai yra tik trumpas atokvėpis prieš naująją ekonomikos sumaištį.
Remiantis tyrimo rezultatais, nors, kaip ir ankstesniais metais, Vidurio Europos regiono reitingų viršūnėje dominuoja energetikos ir išteklių bendrovės, „CE TOP 500“ sąraše padidėjo gamybos pramonės kompanijų skaičius. Sąraše padidėjo ne vien tik gamybos įmonių skaičius (per 2010 m. padaugėjo 15 įmonių iki 116), akivaizdus ir jų 23% vidutinis pajamų augimas eurais per metus, o tai gerokai pralenkia kitas pramonės šakas. Pagal projekto rezultatus stipriausią nuosmukį patyrė technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų bendrovės (skaičius sumažėjo nuo 43 įmonių 2009 m. iki 39 įmonių 2010 m.), taip pat vartojimo prekių ir paslaugų bei transporto srityse veikiančios kompanijos (skaičius sumažėjo nuo 169 iki 157 įmonių 2010 m.).
Žvelgdamas į ateitį Mike Barrington reziumuoja: „Bus tikrai įdomu stebėti, kaip įmonės sieks pelno augimo ateityje, kadangi iki dabar jos jau spėjo gerokai sumažinti savo išlaidas. Tikiu, kad 2011-ieji metai bus ypatingas laikotarpis, kai novatoriški sprendimai ir reakcija į paklausos, finansinių sąlygų ir veiklos aplinkos pokyčius taps naująja norma.“
Tarp 500 didžiausių Vidurio Europos įmonių pateko 8 Lietuvos bendrovės (pernai – 9). Aukščiausią 15 poziciją, kaip ir istoriškai, užėmė „Orlen Lietuva“ (pernai – 24 vieta), 49 vieta atiteko „Vilniaus prekybai“ (pernai – 36 vieta), 60 vieta – „Maxima grupei“ (pernai – 44), 263 pozicija – „Achemos grupei“ (pernai – 169 vieta), 332 vieta – „Palink„ (pernai – 296), 394 vieta – „Lietuvos dujoms“ (pernai – 483). Šiais metais į CE TOP 500 sąrašą sugrįžo „Lukoil Baltija“ (340 vieta) ir „Lietuvos geležinkeliai„ (497 vieta). „Lukoil Baltija“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ pajamų metinis augimas atitinkamai siekė 22% ir 18%. Tai lėmė, kad minėtos dvi bendrovės po metų pertraukos vėl pateko į Vidurio Europos bendrovių TOP 500.
„Remiantis atliktu tyrimu akivaizdu, kad Lietuvos įmonių reitingų ir rezultatų tendencijos panašios į kitų Vidurio Europos kompanijų“, – teigia „Deloitte Lietuva“ Finansų konsultacijų departamento vadovas Linas Galvelė.
Reziumuojant šių metų „CE TOP 500“ rezultatus bei gretinant juos su 2008 ir 2009 metais, galima pastebėti kad Vidurio Europos regione lyderiaujančios kompanijos, turinčios solidžią strateginių sprendimų priėmimo ir vykdymo patirtį, santykinai lengvai išgyveno ekonominių sunkumų laikotarpį ir siekdamos efektyvinti veiklą atrado daug neišnaudotų vidinių resursų. Būtent šios sėkmingų bendrovių ypatybės traktuojamos kaip itin reikšmingas turtas besitęsiančio ekonominio nestabilumo laikais Vidurio Europos regione.
