Kreditų biuras „Creditinfo“, naudodamas savo ekonometrinį bankroto reitingą, nustatė, kad didelė bankroto tikimybė per ateinančius 12 mėnesių prognozuojama 3 proc. arba 2,1 tūkst. įmonių iš realiai veikiančių juridinių asmenų. Didžiausia aukštos bankroto rizikos įmonių koncentracija telkiasi nekilnojamo turto, statybų bei viešbučių ir maitinimo įstaigų veiklose.
Per šių metų sausio-spalio mėnesius bankrutavo 1 123 Lietuvos įmonių arba 1,6 proc. iš visų realiai veikiančių juridinių asmenų. Lyginant su praėjusiais metais, bankroto atvejų sumažėjo 17 proc. Tačiau pastebima tendencija, kad šiemet dažniau bankrutavo įmonės, kurių veiklos amžius siekė 10 ir daugiau metų – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.
„Per pastaruosius dvejus metus įmonių bankroto atvejų palaipsniui mažėja. Tačiau pastebima, kad per minėtą laikotarpį dažniau bankrutavo ne naujai veiklą pradėjusios, o brandžios įmonės. Šiemet vidutinis bankrutavusių įmonių veiklos amžius siekia 8,6 metus, o pernai šis rodiklis siekė 7,9 metus. Tarp bankrutavusių brandesnio amžiaus įmonių daugiausia yra smulkaus verslo bendrovių, kurias valdė fiziniai asmenys. Tokių įmonių kreditavimas dažniausiai vyko įkeičiant savininkų nuosavą nekilnojamą turtą, o jam per sunkmetį nuvertėjus, finansavimas sustojo ir įmonės buvo priverstos trauktis iš rinkos. Šiemet tai labiausiai palietė viešbučius ir maitinimo įstaigas bei apdirbamosios pramonės bendroves“, – teigia Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Pasak A. Buemann, dažniausiai šiemet bankrutavo smulkios fizinių asmenų valdomos įmonės, kuriose dirbo iki 7 darbuotojų ir metinės pajamos neviršijo 2 mln. litų. Įmonių, kurių veiklos amžius siekė 10 ir daugiau metų, bankrotų dalis pernai siekė 33 proc. iš visų bankrutavusių bendrovių, o šiemet šis rodiklis išaugo iki 38%.
Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, bankrotų atvejų fiksuojama mažiau visų sektorių, išskyrus žemės ūkį, įmonėse, kurių veiklos amžius nesiekia 10 metų. Tačiau brandesnio veiklos amžiaus kategorijoje (10 ir daugiau metų), šiemet tokios bendrovės bankrutuoja dažniau nei 2010 metais. Tokia tendencija vyrauja viešbučių ir maitinimo įstaigų, paslaugų, nekilnojamo turto bei apdirbamosios pramonės bendrovėse.
Pasak A. Buemann, nepriklausomai nuo veiklos amžiaus, didžiosios dalies bankrutavusių įmonių finansinė situacija buvo prasta nuo 2008 metų, o daugiausiai neįvykdytų finansinių įsipareigojimų minėtos bendrovės turėjo finansų sektoriui. Nepadengtų pradelstų įsiskolinimų dydžiai rodo, kad įmonių finansavimas buvo vykdomas įkeičiant fizinių ar juridinių asmenų turtą, nes įsiskolinimų ir įmonių dydžiai – neproporcingi.
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, su bankrutavusiomis įmonėmis siejamos dar 3 546 bendrovės, iš kurių 70 proc. turi neigiamų mokumo faktų – pradelstos jų skolos siekia 460 mln. litų, o vidutinė įsiskolinimų suma sudaro 0,5 mln. litų. Minėtų įmonių skolos Sodrai siekė 50 mln. litų.
„Daugumos bankrutavusių įmonių akcininkai vykdė ar dar tebevykdo veiklą kitose verslo šakose nei bankrutavusi įmonė. Dažniausiai sutinkami atvejai, kuomet įmonės akcininkai dalyvauja nekilnojamo turto ir transporto versle. Taip pat neretai pasitaiko atvejų, kuomet tie patys akcininkai valdė nekilnojamo turto verslą bei drabužių mažmeninę prekybą; barus ir odontologinės praktikos veiklą; statybą ir laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą ar variklinių transporto priemonių techninė priežiūrą ir remontą bei kailių ir odų didmeninę prekybą“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Anot A. Buemann, vertinant pagal rizikos skaidymą, veiklos skirtingose ūkio šakose leidžia koncentruotis ties viena verslo sritimi, o pablogėjus situacijai persiorientuojama į kitą veiklą. Tačiau tai nėra visuomet sėkmingas modelis ir, ypatingai, tai sunkiausia įvykdyti smulkioms įmonėms.
