Kokios dovanos galiūnas Žydrūnas Savickas trokšta savo jubiliejui?

„Tikiuosi, šįmet laimėsiu visas varžybas, kaip ir pernai“, – interviu Balsas.lt kalbėjo stipriausias planetoje žmogus Žydrūnas Savickas. Šįmet 40 metų jubiliejų švęsiantis galiūnas neabejoja, kad karjeros piko dar nepasiekė.

„Būtų smagu pakartoti puikų praėjusį sportinį sezoną. Dalyvavau septyneriose varžybose ir visas jas laimėjau. Per savo karjerą turėjau tris tokius sezonus, kai viską laimėjau šimtu procentų, – 2005, 2009 ir 2014 metais“, – pasakojo galiūnas.

Interviu Balsas.lt 39 metų Ž. Savickas kalbėjo apie nepriekaištingas savo treniruočių programas, vis dar augančią jėgą, draugystę su įspūdingo stoto vikingų palikuonimi – „Sostų karų“ serialo aktoriumi ir pagrindiniu konkurentu galiūnų sporte Hafthóru Björnssonu, apie keliones automobiliu po Europą, atskleidė, kodėl palaiko Lietuvos kariuomenę ir kodėl ginklas ne toks malonus kaip štanga, bei užsiminė apie trokštamiausią dovaną būsimam jubiliejui vasaros viduryje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Galiūnas Žydrūnas Savickas tikisi dar vienų puikių metų

– Didžiausi akcentai – pavasarį, kai triumfavote ir „Arnold Strongman Classic“ varžybose, ir pasaulio galiūnų čempionate? – paklausiau Ž. Savicko.

– Tos varžybos arti vienos kitų. Man tai itin tinka. Pasiruošti ir įgyti geriausią sportinę formą dukart metuose, kaip būdavo anksčiau, kovo ir rugsėjo mėnesį, – gana sunku. Pernai varžybos vyko kovo pradžioje ir pabaigoje. Galbūt pertrauka tarp jų buvo per maža, bet šįmet visai idealu – kovo 6–7 dienomis – „Arnold Strongman Classic“, o balandžio 11–20 dienomis – planetos pirmenybės. Galima dar mėnesį padirbėti, nes rungčių specifika skiriasi.

– Antrasis pusmetis pernai nebuvo intensyvus. Ar tai davė apčiuopiamos naudos, kalbant apie sveikatą?

– Antrą pusmetį sportavau. Atlikau daugiau treniruočių, nei būčiau atlikęs intensyviai dalyvaudamas varžybose. Nes kai dalyvauji, tuomet ilsiesi prieš varžybas ir po jų, treniruotės nebūna tokios kokybiškos. Dabar ramiai sportavau, palaikiau sportinę formą. Aną vasarą dar dalyvavau Guinnesso rekordų renginyje Italijoje, pagerinau keturis rekordus. Nebuvo taip, kad tą pusmetį būčiau gulėjęs ant lovos.

– Toks laisvesnis pusmetis – pirmą kartą per karjerą?

– Tai ilgiausias laikotarpis be varžybų. 2009 metais, kai nedalyvavau „Arnold Strongman Classic“, pusmetį praleidau ir startavau nuo birželio. Dabar be rimtų varžybų bus beveik devyni mėnesiai.

– Ar rankos jau niežti?

– Dar du mėnesiai liko iki rimtų varžybų. Niežulio rankose dar nėra, bet kryptingai ruošiuosi ir kai rezultatai treniruotėse bus arti mano planuojamų bei geresni nei praėjusiais metais, atsiras azartas.

– Pernai vėl tapote stipriausiu pasaulio žmogumi. Kiek tiesos yra manipuliacijose apie jūsų karjeros pabaigą?

– Nekalbu apie tai, nes karjerą baigti labai lengva. Nesudalyvauji varžybose ir baigi. Iš tikrųjų nesu nubrėžęs termino, kada baigsiu karjerą. Kelerius metus sakau, kad planuoju vieną sezoną į priekį. Pernai galvojau, kad jis bus paskutinis, bet kai sezonas buvo labai puikus, viskas laimėta ir kai pagerinau pasaulio rekordą keliant rąstą paskutinėse sezono varžybose gegužės mėnesį, būdamas prasčiausios sportinės formos, – iškėliau 227,5 kg seriantį rąstą... Tuomet supratau, kad reikėtų imti dar vieną sezoną ir dar vieną rekordą kilstelėti. Norisi rekordą pasiekti esant geriausios sportinės formos.

– Ilgas laiko tarpas tarp varžybų. Gal jūsų treniruočių procese, metodikoje ar įrankių arsenale atsirado kokių naujovių?

– Treniruojuosi 25 metus ir kiekvienais metais ko nors pasimokau, bet kardinalių pokyčių treniruočių metodikoje, darant pratimus, nėra. Ką nors naujo pabandau, bet iš pragrindų nekeičiu. Mano metodika, ruošimosi programa gerai veikia, yra ideali. Ir kitiems rašau programas – išmėginę jie pripažįsta, kad tai gerai veikia rezultatus.

– Kam rašote tas treniruočių programas?

– Daugiausiai rašau kitų šalių galiūnams. Lietuvoje dar nė vienam nerašiau. Iš tikrųjų lietuviams patariu – esu vietoje, nereikia toli žvalgytis (juokiasi).

– Tą laisvesnį laiką nuo varžybų išnaudojote ir keliaudamas. Kas padarė didžiausią įspūdį?

– Vasarą visą mėnesį gyvenome Italijoje, dalyvavome Guinnesso rekordų renginyje su Islandijos galiūnu Thoru (visas vardas – Hafthóras Júlíus, – red. past.) Björnssonu. Kad daugiau pamatyčiau ir pakeliaučiau, į Italiją važiavau automobiliu, tarpuose tarp rekordų aplankėme svarbiausius Italijos miestus, Prancūziją, Kroatiją, Šveicariją. Buvome 12 valstybių. Buvo šauni kelionė, nuvažiavome daugiau nei 12 tūkst. km per mėnesį. Poilsinė, sportinė, pažintinė kelionė.

– Su sportinėmis varžybomis išmaišėte pasaulį skersai išilgai. Ar dar liko to kelionių azarto, troškimo pamatyti ką nors dar?

– Norisi ne tik naujų pamatyti, bet ir grįžti į tas šalis, kur esu buvęs trumpai varžybose. Norėtųsi daugiau tų šalių žymių vietų aplanktyti. Yra dar koks 100 valstybių, kuriose ir nesilankiau. Visų jų neaplankysiu, bet 50 norėčiau.

– Svajonių šalis?

– Didesnis noras – Naujoji Zelandija, bet labai ji toli. Buvau Australijoje 10 dienų, bet nepavyko išnaudoti galimybės patraukti į netoli esančią Naująją Zelandiją. Vieną kartą ją dar aplankysiu.

– Terry Hollandsas, Mike’as Burke, Brianas Shaw, Th. Björnssonas – galiūnai, su kuriais daugiausiai tenka konkuruoti. Vis dėlto geriausiai susibendravote su Th. Björnssonu?

– Su islandu gerai sutariame. Aišku, esame pagrindiniai varžovai. Yra varžovų, kurie draugiški, draugiški šiek tiek ir nelabai. Su Th. Björnssonu – geriausi santykiai. Šiaip galiūnai draugiški, bet yra žmonių, kurie nori daug dėmesio, būti stiprūs ir apie kitus kalba ne taip pagarbiai. Man gerbėjai atsiunčia varžovų interviu prieš varžybas, pasižiūriu ir atsiranda daug daugiau jėgų.

– Ar vis daugiau randasi tokių, kurie meta iššūkį Žydrūnui Savickui žodžiais, o ne darbais?

– Nedaug. B. Show yra per daug kalbėjęs per pastaruosius metus, bet paskui nusvilo, nes pralaimėjo visas varžybas. Neperšokęs griovio, nesakyk „op“. Varžovus reikia gerbti ir vertinti, suprasti, kad B. Show, Th. Björnssonas, aš, Vytautas Lalas yra žiauriai stiprūs konkurentai ir sėkmingai susiklosčius aplinkybėms kiekvienas gali laimėti.

– Th. Björnssonas vaidina ir didelio populiarumo sulaukusiame televizijos seriale „Sostų karai“.

– Vaidino jau du sezonus ir kitą sezoną jo vaidmuo bus išties didelis. Gerai, galbūt daugiau dėmesio skirs kinui, o ne varžyboms (juokiasi). Aišku, filmavimai bus po pasaulio čempionato, tad rezultatams tai veikiausiai netrukdys.

– Nekvietė kartu pasirodyti kine?

– Jis džiaugiasi, kad jį pakvietė, nelabai nori dar konkurencijos ir kine (juokiasi).

– Galingas vikingų palikuonis – buvęs krepšininkas 206 cm ūgio 26 metų Th. Björnssonas atrodo itin perspektyvus galiūnų sporte.

– Jaunas ir perspektyvus. Kalbant apie jėgą – pritūpimas, atkėlimas, rąsto kėlimas – jis niekada nebus stipriausias. Bet yra ir daug jam palankių galiūnų rungčių, nes jis aukštas. Kai bėga, jo žingsnis didesnis, turi panašumą akmenų sukėlime, metimuose. Greičio rungtyse turi dideles galimybes laimėti, bet jėgos rungtyse nusileidžia. Jo karjeros rezultatai priklausys nuo to, kokios bus rungtys.

Islandai pasaulio čempionatų medalių lentelėje yra pirmoje vietoje su 8 aukso medaliais, kol kas niekas jiems neprilygsta. Maža šalis, bet garsėja fenomenaliais galiūnais. Lietuva kol kas penktoje vietoje ir šių metų auksas kilsteltų mūsų šalį į trečią vietą. Tad reikia laimėti šiais metais.

– Pastaruosius metus interneto socialiniuose tinkluose esate itin aktyvus. Ar taip atiduodate duoklę gerbėjams?

– Gerbėjų yra iš viso pasaulio ir jie nori matyti, kaip gyvena stipriausias pasaulio žmogus. Tai – kaip darbas. Turi atiduoti jiems duoklę. Žmonės daug metų seka varžybas. Šiaip spėju atsakyti į jų klausimus – jie džiaugiasi.

– Keliose nuotraukose pasirodėte su ginklais. Ar kartais nesiruošiate vykti į kokią misiją?

– Dalyvavome projekte, norėdami palaikyti Lietuvos kariuomenę, kad dėmesys jai būtų didesnis. Susipažinome su Lietuvos kariuomene, daug sužinojome, daug ir išmokome. Kariauti nesirengiu, bet esame Lietuvos kariuomenės fanai ir visada ją palaikysime.

– Kas įstrigo nuo to prisilietimo prie karinių dalykų?

– Žmonės nesupranta, kam ta kariuomenė reikalinga, kalba, kad tai tuščias lėšų švaistymas, bet reikia suprasti, kad kariuomenė – mūsų taikos garantas. Kuo stipresnė kariuomenė, tuo ilgiau bus taika. Galbūt tuo projektu padėsime šiek tiek pakeisti nuomonę, kad pinigai kariuomenei – veltui. Jie skiriami mūsų taikai.

– Koks jausmas paimti ginklą į rankas?

– Paimti ir šauti iš granatsvaidžio ar minosvaidžio nėra pats maloniausias dalykas, kaip kilnoti štangas, nes suvoki, kokia tai yra griaunanti jėga. Bet, aišku, įdomu išmėginti tokius dalykus.

– Šįmet bręsta jubiliejus. Kokia dovana Žydrūnui Savickui būtų geriausia?

– Kad iki jubiliejaus laimėčiau visas varžybas. Tai būtų išties geriausia dovana sau. Ir šiaip, kad pasaulis būtų linksmas, pozityvus ir gražus, kad visi žmonės būtų laimingi.