Peržvelkime problemas, su kuriomis susiduria Vilniaus planuotojai. Kas vyksta mūsų sostinėje?
Darni miesto plėtra užtikrinama tada, kai tarp socialinių, ekonominių ir ekologinių aspektų randamas balansas. Šio darnos bendrame plėtros procese yra labai nedaug.
„Mes Europoje bei pasaulyje konkuruojame, ir tų aspektų kuriais mes konkuruojame nėra daug, t.y.: viešų paslaugų kokybė, transportas, viešosios erdvės, susisiekimas su pasauliu, taip pat būstas už prieinamą kainą”, – sakė Mindaugas Pakalnis, Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius, Vyriausias architektas.
Būstas Vilniuje atsilieka nuo Europinių standartų
Sovietinių namų palikimas Vilniuje užima ketvirtadalį miesto, jis neatitinka Europinių namų standartų.
„Turime iš sovietmečio paveldėtą būsto fondą, kuris smarkiai atsilieka nuo Europinių standartų. Jis užima apie 25 % miesto, tai reiškia, kad ketvirtis miesto neatitinka Europinio būsto lygio. Galime įsivaizduoti, kad ketvirtį Vilniaus galime kažkur padėti ir dar nebus per daug. Tai yra didžiulės apimtys ir didžiulis plėtros rezervas, kurį miestas turi.
Kaip mes plėsimės priklauso nuo gyvenimo būdo, kuris susiklostys mieste, nes pačių žmonių norai, slenkasi į individualų gyvenamą namą”, – minėjo M. Pakalnis.
Po krizinio laikotarpio individualių namų statyba atsistatė, o butų statyba atsistatė tik pusiau.
„Žmonės akivaizdžiai renkasi individualų gyvenamą namą. Tam įtakos turi kaina, kadangi pasistatyti individualų namą priemiestyje dažnai yra pigiau, nei nusipirkti butą Vilniaus miesto centre”, – sakė M. Pakalnis
Segregacija miestuose didėja
Vilniuje didėja miesto segregacija. Miesto tankis mažėja periferinėje Vilniaus zonoje, formuojasi socialiai silpnesni pietryčių rajonai ir tai nėra procentų dalys, tai yra dešimtys procentų.
„Tai reiškia, mūsų miestas jau yra paveiktas segregacijos procesų, kas nutiko ir Europos didžiuosiuose miestuose”, – pridūrė M. Pakalnis
Transporto sprendimai – sveikintini, bet yra kur tobulėti
Vilniuje pritaikyti išmanūs transporto sprendimai, kuriais mes galime pasigirti ir Europoje.
„Dalinimosi automobiliu paslauga tikrai neatsilieka nuo pažangiausių Europos miestų. Tai jau duoda rezultatų, miestuose daug įmonių nebeperka automobilių savo darbuotojams, o duoda vieno iš dalinimosi paslaugomis abonementus, kad žmonės galėtų atvykti ir išvykti į darbą.
Tas pats vyksta su elektromobiliais, pagalvokite, kad po dešimties metų dalinimosi paslauga galbūt bus be vairuotojų. Tuomet mūsų požiūris į susisiekimą pasikeis iš esmės”, – kalbėjo M. Pakalnis
Kultūros paveldas – trukdo?
Kultūros paveldo objektai sudaro mieste skyles, kurių užlopyti negalima.
„Turime suprasti, kad planavimo sistema anaiptol nėra galutinė, egzistuoja skylės, dėl kurių nelabai ką galime suplanuoti. Tai yra arba kultūros paveldas, arba saugomos teritorijos, todėl šitų teritorijų planai yra svarbesni, nei miesto bendrasis planas. Centras – didžiulė skylė”, – minėjo M. Pakalnis
Gamtinės zonos taip pat kelia sunkumų
Kita problema yra gamtinio karkaso reglamentavimas.
„Visi sutinkame, kad Vilniaus gamta mums yra tam tikra dievo dovana ir mes turime ją saugoti. Tačiau, gamtinio karkaso reglamentas yra lygiai toks pats priemiestinėje teritorijoje, kaip ir miesto centrinėje teritorijoje.
Tad, jei mes norime pasiekti didesnį gyventojų tankį centrinėje dalyje, to daryti negalime, nes tai prieštarauja gamtinio karkaso reglamentui. Todėl mes užstatysime ženkliai didesnes gamtines teritorijas aplink miestą, padaugės individualių automobilių, nes užtikrinti viešojo transporto tokioje išdribusioje teritorijoje yra neįmanoma.
Tai vietoje to turėtume saugoti tuos esminius gamtinio karkaso elementus – t.y. Neries šlaitus, pakrantes, išlikusius Senvagės elementus, juos ryškinti miesto struktūroje, didinant želdynų kiekį ten, užtikrinti jų tinkliškumą, bet jokiu būdu neskatinti miesto tankumo rinktinės gatvėje tik 30 %”, – minėjo M. Pakalnis.
Kokia mūsų vizija?
Tam kad mūsų miestai vystytųsi tvariai – turime turėti viziją.
„Mes turime susitelkti į tai, koks bus mūsų miestas, ar kompaktiškas, ar iškrypęs. Kokia bus mūsų šalis – ar penkių miestų, ar vieno centro?”, – sakė M. Pakalnis
Norint darniai plėstis – reikalinga infrastruktūra.
„Reikalingas infrastruktūros įstatymas, kurį aplinkos ministerija turi parengusi jau turbūt dešimt metų, bet jis niekaip nesugeba prasimušti pro Seimą. O tai privalomas dalykas, kurį turi turėti savivaldos”, – kalbėjo M. Pakalnis
„Visame pažangiame pasaulyje yra savivalda, tai tie žmonės, kurie yra atsakingi už savo miesto kūrybingumą, konkurencingumą, kurie koordinuoja plėtrą, o mes dar visgi įsivaizduojame, kad mes kursime institucijas, kurios tvarkys žemę, saugos mus nuo nelegalių statybų. Visgi pažangusis pasaulis nuėjo savivaldos, pasitikėjimo ir bendruomeniškumo kryptimi, o mes, kol kas, mano supratimu, einame šiek tiek lukšenkiška kryptimi, tai kada turėsime šią sistema, galėsime tikėtis, kad mūsų miestai taps konkurencingi, pritrauks investicinių projektų ir mes vystysimės tvariau”, – sakė M. Pakalnis.
