Pasak konditerės-technologės, joks konditerinis kepinys neapsieina be miltų. Jie yra kepinių pagrindas, statybinė medžiaga, suteikianti gaminiams masės bei trapumo. Labai svarbu pasirinkti tinkamus miltus savo kepiniui, nes priešingu atveju jis gali gautis visiškai ne toks, kokio tikėjotės. Kad lengviau būtų įvertinti, ar miltai jūsų konditeriniam šedevrui tiks ar ne, reikia atkreipti dėmesį į skaičių ir raidės kombinaciją ant pakuotės. Skaičius, pavyzdžiui, 405, 550 arba 1800 rodo miltų spalvą. Kuo skaičius mažesnis, tuo miltai baltesni. Pyragams, pyragaičiams, sausainiams reikia baltų miltų, jei kepate duoną, galima rinktis ir pirmos arba antros rūšies miltus, kurie yra kiek tamsesni.
Ekstra miltai labiausiai tinka konditeriniams gaminiams
Antroji miltų šifro dalis yra raidė. Miltams apibūdinti naudojamos šios raidės: B, C, D, E, F. Ką gi jos reiškia? Raidės nurodo glitimo, vandenyje netirpstančių baltymų, kiekį miltuose. Kuo miltų glitimo kiekį nurodanti raidė arčiau abėcėlės pradžios, tuo miltuose daugiau glitimo, vadinasi, tokie miltai aukštesnės kokybės. Tešla, pagaminta iš miltų, turinčių daug kokybiško glitimo, minkant nelimpa prie rankų, stovėdama puikiai brinksta, paruošti gaminiai išlaiko formą. Tešla, užminkyta iš miltų, kuriuose glitimo mažai, būna lipnesnė, stovėdama greičiau tęžta, gaminiai mažesnės apimties. Miltus reikėtų rinktis priklausomai nuo to, kokį gaminį norėsite paruošti. Praktiškai daugumai konditerinių kepinių puikiai tinka aukščiausios rūšies kvietiniai „550 C“ ir „Ekstra 405 D“ miltai. Iš 100 kg grūdų išmalama vos 3-4 kg „Ekstra“ miltų, kurie yra išskirtinio stambumo, nes išmalami iš geriausios grūdo dalies, būna ypač birūs, tešla iš tokių miltų labiau išbrinksta, nelimpa prie rankų ir nesušoka į gumuliukus. Kepiniai naudojant šiuos miltus gaunasi purūs, pasižymi puikiomis kepimo savybėmis ir pavyksta lengvai iš pirmo karto. Iš šių miltų rekomenduojama kepti aukščiausios kokybės gaminius: šakočius, biskvitus, pyragus. „Ekstra“ miltus sumaišius su kvietiniais „550 C“ santykiu 50/50, galima kepti mielinius gaminius, bandeles, pyragus. Tamsesni kvietiniai miltai turi daugiau sumaltos grūdo luobelės t.y. skaidulinių medžiagų. Iš miltų, pažymėtų „812 C“, galima kepti bandeles, pyragus, sausainius, meduolius, pastaruosius rekomenduojama kepti ir į tešlą įmaišant kvietinių rupinių.
„Kada kepu sausainius, ieškau silpniausių miltų, kad ant pakuotės būtų užrašytas didesnis skaičius ir raidė. Jei ant pakuotės užrašyta raidė „B“, tai reiškia, kad miltų glitimas yra didelis, todėl tešla bus tąsi, standesnė, kepiniai gausis didelės apimties, tokie miltai visai netiks sausainiams, bet bus aukso kasykla kepant mielines bandeles, eklerus“, – patarė Rūta Šiušienė, UAB „Minordija“ konditerė-technologė. Profesionalės nuomone, kepant vaflius idealiausi raide „F“ pažymėti miltai. Be Lietuvoje gaminamų miltų parduotuvių lentynose galima išvysti ir iš užsienio atvežtų įvairiausių miltų pakuočių. „Šiuo metu Lietuvos prekybos centruose galima įsigyti miltų, ant kurių pakuočių galima rasti užrašus: „Hard flower“ arba „Soft flower“. „Hard flower“ miltai tinka picai, duonai, o „Soft flower“ geriausi kepant sausainius“, - sakė konditerė-technologė.
Miltus patariama laikyti tamsioje, vėsioje aplinkoje
Paprašyta išskirti dar keletą miltų rūšių, Rūta Šiušienė paminėjo miltus be glitimo, pastaruosius turėtų naudoti tie žmonės, kurie yra alergiški jam. Paprastai miltai be glitimo būna pagaminti ne iš kviečių, tačiau jie būna augalinės kilmės. Tokių miltų sudėtinės dalys turi savybių, leidžiančių kontroliuoti gaminių tūrį, tekstūrą ir vientisumą. Miltai iš spelta kviečių taip pat laikomi nealergizuojančiais miltais. Dar viena miltų rūšis – pilno grūdo miltai, kurie gaunami sumalant visas grūdo dalis ir neišsijojant sėlenų. Tokius miltus patariama laikyti šaltai, visų kitų rūšių miltus reikėtų laikyti vėsioje, tamsioje aplinkoje, kad jie išliktų nepakitę.
Ką daryti, kad miltai nesušoktų į gumuliukus?
Paklausus konditerės-technologės, kaip reikia miltus pilti į tešlą ir juos maišyti, kad miltai nesušoktų į gumuliukus? Ši atsakė, kad reikia sijoti. „Gaminant tešlą riebalai, kiaušiniai ir cukrus turėtų būti gerai išmaišomi, o tada miltai į tešlą įsijojami ir lengvai permaišomi. Sijojimas leidžia apsisaugoti nuo gumuliukų, suteikiame tešlai daugiau purumo. Susigulėję miltai būna sukibę į gabalėlius“, - teigė Rūta Šiušienė. Belieka tikėtis, kad mėgėjai pasisukioti virtuvėje kitą kartą parduotuvėje į savo pintines dėdamiesi miltų pakelį Kalėdiniam šedevrui dirstelės į raidžių ir skaičių kombinaciją ant pakuotės. Taip ir tešlą pavyks tinkamą sumaišyti, ir kepiniai gausis tarytum iš kepinių vadovėlio, o namai kvepės šiltomis ir jaukiomis Kalėdomis.
