Netrukus Amerika minės dešimtąsias rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių metines. Foreignpolicy.com apžvelgia dešimt pastarojo dešimtmečio įvykių, kurie buvo iš tiesų svarbūs ne tik šiai šaliai, bet ir visam pasauliui.
Pastaruoju metu straipsnio autorius, rašytojas Davidas J. Rothkopfas ėmė sulaukti vis daugiau kolegų, besiruošiančių rugsėjo vienuoliktosios minėjimui, skambučių. Visi jie teiravosi to paties: „Kas gi pasikeitė po to šalį sukrėtusio įvykio?“ Tačiau prieš atsakydamas į jų klausimą, autorius vis grįžta prie tos pačios išvados: kad ir kaip bebūtų, rugsėjo 11 dieną – kupiną tragikos bei herojizmo – yra nesunku pervertinti.
Tiesą sakant, ji iš tiesų buvo pervertina dar tą momentą, kai į vieną iš dangoraižių įsirėžė pirmasis lėktuvas. (Pasak prezidento George W. Busho, jo štabo viršininkas Andrew Cardas tąkart pasilenkęs prie ausies ir sušnabždėjęs: „Ameriką puola“. Nors toks pareiškimas – faktiškai tikslus, tačiau, pasakytas tradicinių karų su priešais kalba, reiškė, kad JAV, visa tauta, buvo pavojuje – daug didesniame, nei iš tiesų.)
Tiesą sakant, Osamos bin Ladeno sėkmė slypėjo gebėjime įvykdyti nedaug kainuojančią, palyginus – nedidelės rizikos operaciją su saujelės galvažudžių pagalba, kurių veiksmai sukėlė vieną didžiausių atgalinių reakcijų karinėje istorijoje. Emocijų valdomam veiksmo sūkuriui, kurį išlaisvino sukrėsta ir vargiai besiorientuojanti Amerika, buvo išleisti trilijonai dolerių, o prarastų gyvybių skaičius siekė šimtus tūkstančių.
Bin Ladenas taikėsi į Volstrytą bei Vašingtoną, ketindamas suduoti smūgį Amerikos galios simboliams, tačiau jis pataikė ten, kur skaudėjo labiausiai – tiesiai į amerikiečių perspektyvos pojūtį. Pastarieji kalbėjo apie rugsėjo 11 d. kaip apie Pearl Harborą, pasaulinio karo pradžią ar bent jau įprasto gyvenimo būdo sunaikinimo grėsmę. Jie minėjo tarpkultūrinius karus bei pasidalinusį pasaulį. Jie perorganizavo visas saugumo įstaigas, kad šios susitelktų ties kelių tūkstančių blogų vyrukų paieška. Jie paprasčiausiai pamišo.
Ir tik dabar, kai po truputį rimsta aistros, kariai pasitraukia iš Irako, o netrukus apleis ir Afganistaną; kai bin Ladenas ir jo parankiniai – palaidoti, amerikiečiai pradeda po truputį atsitokėti. Na, bent jau teoriškai. Per ateinančias kelias savaites Amerikos legendų gaminimo mašina įsisuks visu pajėgumu: bus parodyta daugybė dokumentinių filmų ir pateikta galybė interviu su aukomis bei herojais. Tai tik įrodo, kad siekiama rugsėjo 11-tąją įrėminti kaip didų įvykį, epochos apibrėžtį.
Nors, tiesą sakant, šiam laikotarpiui apibūdinti labiausiai tiktų žodis išsiblaškymas – Didysis išsiblaškymas – kuris atitraukė Amerikos bei kitų dėmesį nuo didžiausių mūsų laikmečio padarinių. To išsiblaškymo kaina buvo bin Ladeno triumfas ir amerikiečių netektis – o pergalė iš tiesų aplankys tik tuomet, kai pagaliau pavyks atsikvošėti ir sugrįžti į realybę. Taigi derėtų pažvelgti į prabėgusius dešimt metų ir paklausti savęs, kas turi didesnę išliekamąją vertę, nei rugsėjo 11 d..? Kokius praėjusio dešimtmečio įvykius iki ir po atakos iškapstys istorikai..? Straipsnio autorius įstikinęs, jog tai – vieni iš jų. Ir pateikia 10 svarbiausiųjų.
10. Amerikos atsakas į rugsėjo 11 d.
Amerikos atsakas į rugsėjo 11 d. (nuotr. Wikipedia)
Nors kai kuriems pernelyg sujaudintas Amerikos atsakas į rugsėjo 11 d. išpuolį gali atrodyti kaip pastarojo rimtumo įrodymas, didžioji to atsako dalis buvo neracionali ir pernelyg susijusi su Amerikos praeitimi (pavyzdžiui – įsiveržimas į Iraką). Ir iš tiesų – Amerika metų metus tiesiogiai ir netiesiogiai kovėsi tiek Irake, tiek jo apylinkėse. Be to, šis karas buvo „pasirinktinas“, lygiai taip pat, kaip ir nacionalinių principų pažeidimas Abu Graibe ar Gvantaname, kurį būtų galima pavadinti savidestrukcija arba auto-terorizmu. Dėl to amerikiečiai daugiau žalos pasidarė patys sau, nei masalu tapusiems nusikaltėliams. Todėl bet kuriuo atveju Amerikos atsakas – kurio teigiama pusė būtų nebent supratimas, kaip kovoti su terorizmu – buvo žymiai didesnio masto ir pasekmių, nei jį sukėlę įvykiai.
9. Arabų pavasaris
„Arabų pavasaris“ Egipte: žmonėms pavyko nuversti ilgametį šalies vadovą Hosnį Mubaraką (scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Kol kas sunku nuspėti, kokios bus revoliucijų virtinės, nuvilnijusios Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, pasekmės. Tačiau žinome tik tiek, kad pastarosios, kurių dėka buvo nuversta daugiau vyriausybių, nei al Qaeda ar JAV kada nors pajėgtų – tai didelių pokyčių ženklai. Šios revoliucijos padarė didesnį socialinį poveikį, nei ekstremizmas, ir yra tiesiogiai susijusios su masiniais poreikiais. Nors Jungtinės Valstijos buvo teisios, sutelkdamos dėmesį ties nevalstybiniais veikėjais ir jų galios asimetrija, jų dėmesį atkreipė klaidingi šaltiniai.
8. Azijos subalansavimas
Azijos subalansavimas (nuotr. Wikipedia)
Ši tendencija susijusi su pirmuoju sąrašo numeriu, tačiau ji liečia daugiau žmonių gyvybių ir gali padaryti kur kas didesnę įtaką pasaulinei užsienio politikai, nei bet kokie įvykiai Afganistane, Pakistane ar bet kur Artimuosiuose Rytuose. Tiesą sakant, intensyvios pastangos užmegzti naujus aljansus bei santykius tarp visų tarptautinių žaidėjų, susidomėjusių Azija, greičiausiai suvaidins lemiamą rolę AfPake, kadangi tai liečia panašius, kaip kad JAV strateginės partnerystės su Indija, pokyčius. Besivystanti partnerystė tarp dviejų didžiausių pasaulio demokratijų turės svarbių regioninių pasekmių kovai su terorizmu ir grėsmės plitimui iš Pakistano, tuo pačiu kuriant svarbią atsvarą Kinijai.
7. JAV bei kitų išsivysčiusių pasaulio šalių ekonomikų stagnacija
Finansinė krizė (nuotr. Wikipedia)
Ši tendencija prasidėjo su Japonijos ekonominiu nuosmukiu, likus keliems metams iki 2001 m. rugsėjo vienuoliktosios. Tačiau rimtą pagreitį ji įgavo 2000 m., kuomet Jungtinėse Valstijose ėmė plisti nedarbas ir pradėjo kristi vidutinių pajamų lygis. Europa irgi buvo supurtyta, ypač – pietuose, ir šis ramsčių susilpnėjimas davė pradžią geopolitinėms pertvarkoms. Žengimas į draudimų amžių privertė galinguosius susivienyti ir pabaigė trumpalaikį bei klaidingą Busho eros JAV vienašališkumą.
6. Socialinės žiniasklaidos atsiradimas
„Facebook„ vykdomasis direktorius Markas Zuckerbergas.„Scanpix“ nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
Kas svarbiau – ar Pasaulio prekybos centro sunaikinimas, kurio metu žuvo keli tūkstančiai nekaltų žmonių, ar gebėjimas suvienyti pusę milijardo (kaip kad tą padarė „Facebook“)? Perduoti raštelius iš irštvos į irštvą Vaziristane, ar revoliucijos Kairo Tahriro aikštėje sukurstymas socialinio tinklo „Twitter“ pagalba?.. Socialiniai tinklai amžiams pakeitė mūsų gyvenimus.
5. Mobiliųjų telefonų bei rankinių kompiuterinių įtaisų paplitimas
Popiežius Benediktas XVI dirba „iPad" kompiuteriu (nuotr. SCANPIX)
Ne ką mažiau svarbus už socialinės žiniasklaidos pasirodymą, technologijų sferoje yra tiesiog protu nesuvokiamas, beprecedentinis ir pasaulį pertvarkęs mobiliųjų telefonų paplitimas. 1991 m. – dešimt metų iki rugsėjo vienuoliktosios – visame pasaulyje buvo daugmaž 16 mln. mobiliųjų telefonų abonentų. Nūdien mes netrukus pasieksime 6 mlrd. telefonus turinčiųjų skaičių. 2011-aisiais bus išsiųstos aštuoni trilijonai trumpųjų žinučių. Tuo tarpu per ateinančius tris – keturis metus didžioji žmonių dalis naudosis mobiliuoju internetu, o ne sėdės prie kompiuterių. Be to, šiandien pasaulyje esti daugiau telefonų fotoaparatų, nei sudėjus visas fotoaparatų formas į vieną. Visi esame susijungę. Visi viską matome. Visi esame pasaulinio naujienų tinklo dalis.
4. 2008 m. krachas
Dow Jones makleris. AFP/Scanpix nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
„The Dow Jones Industrial“ akcijų rinkos indekso vidurkis nuo 14,164 viršūnės 2007 m. spalio 9-osios per kelis mėnesius – iki sekančių metų kovo – nukrito iki 6,469 – net 54 proc. „Atsigavimui“ prireikė 17 mėnesių. JAV nekilnojamo turto rinka, aukščiausią tašką pasiekusi 2006 m., smuko ir faktiškai daugiau nebepakilo, tad kai kurie ekspertai įsitikinę, jog praeities aukštumų pakartoti nepavyks metų metus, jei kada nors išvis pavyks. Dėl to buvo patirti šimtai trilijonų dolerių nuostolių, šimtai milijonų žmonių nuskurdo, sutrupėjo pensijų sąskaitos, o įmonėms ir ištisoms valstybėms buvo padaryta žala, kurios mastą sunku ir apskaičiuoti. Krizė taip pat turėjo įtakos ir politikai – nuo nacionalinių prioritetų persvarstymo iki pasaulinio požiūrio į „Amerikos kapitalizmą“ pokyčio – o tai iš pažiūros sumenkina rugsėjo 11-tąją padarytą žalą.
3. Euro zonos krizė ir 2011-2012 m. krachas
Graikija (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Netikite ketvirtuoju punktu? Ką gi – skaitykite toliau. Išsivysčiusio pasaulio šalių ekonomikos nuosmukio sukeltas susilpnėjimas – 2008 metų krizė – dėl neapgalvotai per daug besiskolinančių Europos valstybių vyriausybių ir silpno bankų sektoriaus valdymo (taip pat ir vietinių nacionalinių problemų, pvz., Ispanijos nesugebėjimo pasimokyti iš JAV ištikusio nekilnojamojo turto nuosmukio), veda į dar vieną recesiją, kuri gali išardyti Europos Sąjungą, pašalinti eurą ir – net jei ir nenutiks nei vienas iš pastarųjų dalykų – pastūmėti pasaulio ekonomiką į dar vieną kritimą, kuris atkartotų arba, netgi, pralenktų 2008-ųjų krachą. Jeigu taip nutiktų, jau ir taip silpnoms pasaulio ekonomikoms būtų padaryta dar daugiau nuostolių; o jeigu tai dar ir sužlugdytų europinį eksperimentą, kuris padėjo užtikrinti žemyne, nuolatos skaldytame konfliktų, dešimtmečius trukusią taiką – ką gi, tuomet rugsėjo 11-tąją padaryta skriauda būtų lengvai pralenkta visiškai kitų priežasčių.
2. Nesugebėjimas atsižvelgti į pasaulinį klimato atšilimą
Atogrąžų audra „Katia“ paskelbta ketvirtosios kategorijos uraganu (nuotr. Elta)
Nors susikaupė šūsnis įrodymų, kad žmogaus sukeltas atšilimas spartėja pralenkdamas visus įmanomus modelius bei precedentus žmonijos istorijoje; nors mokslininkų bendruomenės vieningai sutaria, kad nelaimė atneštų žūtį daugybei gyvybės formų bei pakrantėse gyvenantiems milijardams žmonių; nors visai planetai gresia kaip niekad didelis pavojus, pasaulio lyderiai rodos užsiėmę kažkuo kitu. Tačiau, jeigu pasaulinė temperatūra šiame amžiuje pakiltų dar bent laipsniu ar keliais, rugsėjo 11-toji atrodys tik smulkmena, palyginus su įvykiu, galinčiu pakeisti gyvenimo Žemėje pobūdį ir nusinešti daugybę gyvybių – nesuskaičiuojamai daugiau, nei per tą išpuolį prieš dešimtmetį, ir per dėl jo kilusius karus.
1. Kinijos ir kitų BRIK valstybių iškilimas
BRIC šalių lyderiai (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Vienintelė priežastis, kodėl pasaulinis atšilimas nėra pirmojoje vietoje – nes dar nematėme visų jo padarinių. Tačiau jo kontūrai – planetos ekonominis augimas ir politinė galia – bus vis labiau formuojami atsižvelgiant į „naujų“ 21 a. galingųjų daromą įtaką: Kinijos, Indijos, Brazilijos bei kitų šalių. Žinoma, pastarųjų stiprėjimas niekieno nestebina – Kinija ir Indija buvo didžiausiomis pasaulio ekonomikomis kone iki pat 19 a. vidurio. Bet, visgi, 2001 m. rugsėjį šios šalys buvo laikomos tik stebėtojomis. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį pastarosios iškilo iki tokio lygio, kad dabar jos – pagrindinis augimo variklis, kuris lems, ar 2011 m. ištiks rinkos griūtis, ar Jungtinės Valstijos ir Europa gali skolintis lėšų savo ligotoms ekonomikoms finansuoti, ar pasaulis priims visuotinį susitarimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ar tęsis masinio naikinimo ginklų plitimas ir – kaip atrodys tikroji tarptautinių organizacijų bei sandorių ateitis.
BRIK šalys (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) iškilo tuo metu, kol Jungtinės Valstijos buvo susitelkusios ties bin Ladeno gaudynėmis; nūdien Amerikos ateitis priklausys tik nuo to, kaip greitai amerikiečiai gali susikoncentruoti ties tuo, kas yra iš tikrųjų svarbu. ...Taigi, ar visa tai reiškia, kad rugsėjo 11 d. nebuvo svarbi? Žinoma, kad ne. Tai buvo itin reikšminga diena Amerikos gyvenime, lūžis, pakeitęs požiūrį į vertybes, grėsmių prigimtį ir tikrąją pasaulio galią. Toji diena privertė amerikiečius apsvarstyti daugelį prielaidų apie jų šalį, aljansus, karinį pajėgumą ir pasaulėžiūrą. Išpuolis ir jo pasekmės pasiglemžė siaubingai daug žmonių gyvybių; nukentėjo rugsėjo vienuoliktosios aukų bei amerikiečių kareivių šeimos; dėl vykusių karų artimųjų neteko ir Artimųjų Rytų gyventojai. Šis įvykis pakeitė Ameriką ir daug ko išmokė jos žmones. Tačiau svarbiausia iš šių pamokų, nepaisant visko, turėtų būti ta, kad nacionalinių iššūkių metu tautai derėtų vertinti įvykius platesniame laiko bei didesnių interesų kontekste. Negalima leisti, jog pavieniai nutikimai, tarsi juodosios skylės, pinančios gretimo laiko bei įvykių audinį, šitaip ilgam sutelktų visuotinį dėmesį. Svarbu patikėti 2001 m. rugsėjo 11 d. istorijai ir suprasti, kodėl ši diena svarbi bei kodėl ji – tik viena iš daugelio praėjusio dešimtmečio įvykių.
