Analizuodama būsto finansavimo rinkos Lietuvoje raidą, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė atkreipia dėmesį, kad dabartinės situacijos palyginimas su būsto finansavimo pradžia prieš 25-erius metus vargiai įmanomas. „Šiuo metu turime aiškią skolinimosi aplinką, gyventojai skiria laiko ir pastangų būsto paieškai ir finansavimo sprendimo išsiaiškinimui, rinkoje turime nemažai kokybiško būsto pasiūlos“, ‒ komentuoja J. Gumuliauskienė.
Pradžioje skolinosi drąsiausieji
Pasak daugiau nei penkiolika metų bankų sektoriuje dirbančios J. Gumuliauskienės, pirmosios standartizuotos būsto paskolos Lietuvoje pradėtos išdavinėti nuo 1999 m., o iki tol būstui skolinosi tik „drąsiausi“ gyventojai.
„Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį sąlygos skolintis gyventojams nebuvo palankios, nes pati rinka tebuvo embriono stadijoje. Keitėsi valiutos, buvo daug neapibrėžtumo, todėl pradžioje finansinės institucijos skolindavo tik labai trumpam penkerių metų laikotarpiui ir ypač aukštomis palūkanomis. Jos siekdavo, o kai kada ir viršydavo 100 procentų. Tokiomis sąlygomis skolinosi pavieniai asmenys, tačiau kai kuriems labai pasisekė – pasikeitus valiutai visai paskolai išmokėti užteko vos kelių mėnesių atlyginimo naująja valiuta“, – į būsto finansavimo rinkos pradžią grįžta J. Gumuliauskienė.
Aktyvios rinkos pradžia – nuo 2004-ųjų
Spartus būsto paskolų rinkos augimas Lietuvoje prasidėjo nuo 2004-2005 m. ir 2007 m. pasiekė piką – tais metais buvo išduota daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės būsto paskolų.
„Šis pikas nebuvo tvarus ir 2008 m. pradėjus ryškėti pirmiesiems ekonomikos krizės požymiams, naujų būsto paskolų apimtys ėmė kristi ir „dugną“ pasiekė 2009 m. Tais metais buvo išduota 364 mln. eurų būsto paskolų, tai yra, aštuonis kartus mažiau nei didžiausio piko metais“, – komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.
Pasak J. Gumuliauskienės, 2011 m. sugriežtinus skolinimosi sąlygas dalis norinčiųjų skolintis būstui savo sprendimą atidėjo keliems metams ir pradėjo kaupti privalomą pradinį įnašą.
Gyventojai skolinasi labiau pasvėrę
Nuoseklus būsto paskolų rinkos augimas Lietuvoje fiksuojamas nuo 2012-ųjų. Iš viso per praėjusius metus Lietuvoje buvo išduota 721 mln. eurų paskolų, tai sudaro 23 proc. daugiau nei 2013-aisiais.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu vidutinė paskolos vertė augo, ir pernai metais ji siekė 45 tūkst. eurų, tačiau skolinimosi laikotarpis ir mėnesio pajamų dalis, skiriama paskolai mokėti, nesikeitė. Šiuo metu paskolos sutartį gyventojai pasirašo vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskoloms įmokoms kas mėnesį skiria 28 proc. savo nuolatinių pajamų.
„Šie rodikliai rodo tvarų rinkos augimą. Nors gyventojai ir skolinasi daugiau, tačiau finansiniai įsipareigojimai nesukuria papildomos įtampos šeimos biudžete – kas mėnesį paskolos gavėjai skiria tokią pačią dalį pajamų įmokoms padengti. Palankiai gyventojų finansinei situacijai įtakos turi ir nuoseklus šalies ekonomikos vystymasis, augantis darbo užmokestis“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.
Palūkanos – rekordinėse žemumose
Lyginant būsto paskolų rinkos duomenis, akivaizdus dar vienas šių dienų pokytis – žema palūkanų aplinka. Būsto paskolų palūkanos aukštumas buvo pasiekusios prieš pat krizę, kai kintanti būsto paskolos litais palūkanų dalis Vilibor buvo perkopusi 8 proc., o paskolos eurais kintanti dalis Euribor siekė beveik 5 procentus.
„Šiuo metu matome kitokią situaciją. Būsto paskolų palūkanos dabar yra pasiekusios rekordines žemumas. Metinių palūkanų norma pernai metais siekė 2,57 proc. paskoloms litais ir 2,15 proc. paskoloms eurais. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, būsto paskolų metinių palūkanų normos vidurkis, skaičiuojant nuo 2005-ųjų, siekia 4,4 procento“, – komentuoja J. Gumuliauskienė.
Ar palankus metas skolintis?
Vertinant istoriškai, prielaidos būsto įsigijimui yra palankios ‒ paskolų palūkanos yra rekordinėse žemumose, auga šalies ekonomika, didėja naujos statybos būsto pasiūlos apimtys.
Pernai metais Lietuvoje pastatyta 20 proc. daugiau naudingojo gyvenamojo ploto nei 2013 metais. Vilniuje šiemet turėtų būti pabaigta 3,7 tūkst. naujų butų statyba (šiuo metu yra neparduota 1,4 tūkst. butų), Kaune – apie 400, Klaipėdoje – apie 170 naujų butų.
„Visgi norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad palūkanų normos ilguoju laikotarpiu yra linkusios augti. Palūkanų normos keičiasi kartu su ekonomikos ciklais ir, kaip rodo nesena mūsų rinkos patirtis, palūkanų normos svyravimo skalė gali būti išies didelė. Todėl ruošiantis skolintis, savo asmenines finansines galimybes būtina vertinti ne tik „čia ir dabar“ principu, bet ir žvelgiant į perspektyvą ‒ būsto paskola yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas“, – reziumuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė J. Gumuliauskienė.
