• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ilgus metus vyravęs įsitikinimas, jog driftui tinkamos bet kokios padangos jau kurį laiką slenka užmarštin – net ir mėgėjiškai šonaslydžiu užsiimantys pilotai vis dažniau stengiasi rinktis naujas ar restauruotas padangas. Tokie sprendimai be abejo kelia važiavimo kainą, tačiau leidžia užtikrintai jaustis trasoje ir taip siekti aukštesnių rezultatų. Pasigilinome į Lietuvos drifterių pasirinkimus ir jų motyvus – galbūt būtent jie žino, kurios padangos yra geriausios?
„Mes neretai išgirstame, jog driftui tinka bet kokios padangos, svarbu kuo pigesnės, naudotos, tą girdime net iš kolegų sportininkų, kurie deklaruoja, kad štai ralyje ar žiedinėse lenktynėse su bet kuo į trasą tikrai neišlėksi. Tai rodo vieną paprastą dalyką – informacijos trūkumą, o gal net naivumą”, - juokiasi drifto renginių organizatorius Linas Ramoška.
„Dabartiniai drifto bolidai pavyzdžiui „PRO” lygoje turbūt visi turi bent 450 arklio galių, kai kurie siekia ir tūkstantį. Tokio galingumo iš variklių niekas nespaustų, jeigu reiktų slysti su nudėvėtomis žieminėmis padangomis – juk jos tiesiog suplyštų vietoje”, - tęsia Linas.
Minėtos „PRO” lygos dalyviai jau kone penketą metų naudoja tokias pačias padangas kaip ir pavyzdžiui „Autoplius Fast Lap” lenktyninkai – vadinamasias „Semi-Slick” tipo padangas. Tai vis dar gatvėse legalios, tačiau savo savybėmis labiau sportui skirtos padangos. Kietas padangos šoninis kordas leidžia išlaikyti padangos formą ir slystant šonu itin dideliu greičiu, bei neleidžia nusimontuoti dėl didelės šoninės apkrovos, tačiau net ir šio tipo padangos drifterių rankose gali veikti skirtingai.
„Pasitikrinę padangas mūsų varžybose tikrai nerasite Jums labai gerai pažįstamų gamintojų, kurie žinomi visame pasaulyje ir tam yra labai gera priežastis – tos padangos neatlaiko drifterių keliamų reikalavimų. Jos pradeda plyšti gabaliukais arba pavyzdžiui gerai sukimba su danga tik važiuojant tiesiai, o slystant šonu, tik buksuoja vietoje, tačiau nestumia bolido į priekį. Mes kartais juokaujame, jog norint objektyvios nuomonės apie padangas, jas reiktų duoti testuoti ne žurnalistams ar žiedinių lenktynių asams, o drifteriams – jie bet kokią padangą tikrai priveda prie jos galimybių ribos, o varžybų metu gali labai objektyviai matyti kurios padangas atlaiko daugiau ratų, kurios leidžia pabėgti nuo tave vejančio piloto, kurios ne”, - dalinasi organizatorius. „Kaip minėjau, drifto renginiuose daugelio didžiųjų padangų gamintojų nesutiksite, nes čia yra vieta, kur testas kas kartą labai vizualus ir kad ir kiek reklamų ar gražių merginų su skėčiais, kuklia apranga ir pavadinimais apkarstytomis kepuraitėmis pastatysi, tai neuždengs fakto, kad gera reklama nebūtinai reiškia iš tiesų gerą padangą”.
Prieš savaitę varžybose „Niurburgringe” ketvirtą vietą užėmęs „Drift Devils” komandos pilotas Kęstutis Kelpša paklaustas ar profesionalūs drifteriai renkasi tas pačias padangas kaip žiedo meistrai tik šypteli: „Deja, pasirinkimai labai skirtingi. Jeigu žiedinėse lenktynėse padangos sušyla po truputį ir turi šansų atvėsti važiuojant tiesiai, tai drifte jos „uždegamos” sekundės bėgyje ir atvėsta tik po finišo – labiau jas kankint kažin ar įmanoma. Mūsų sportas padarė įtaką ir visai padangų industrijai – augant šiam sportui, gamyklos turėjo rasti būdą išlaikyti ir sukibimą, ir neleisti padangai suplyšti gabaliukais dėl šoninės apkrovos – tai pavyko toli gražu ne visiems. Jeigu Jums pasakyčiau, jog šiuo metu Europoje labiausiai geidžiamos padangos vadinasi „WestLake Sport RS”, kažin ar Jūs būsite girdėję ar kur nors matę šį pavadinimą. Kodėl? Nes šis gamintojas neremia „Formulės 1”, neperka reklamos TV ekranuose. Jų pagamintas produktas kalba pats už save ir patikėkit, drifteriai tikrai visada randa geriausią sukibimą turinčią padangą už geriausią kainą. Reklama yra viena – paprastą pirkėją nesunku užburti girdėtu pavadinimu, nes jis niekada neturės galimybių pabandyti, ar sumokėjus už padangą keletą šimtų eurų, ji tikrai yra „tokia gera”. Drifteriai tuo tarpu į šį klausimą atsakys per pirmas dvidešimt važiavimo sekundžių”, - pasakoja Kęstutis.
Tiek jis, tiek ir didesnė dalis Lietuvos „PRO” drifterių jau laukia naujos „sukibimo” siuntos – po trejeto savaičių Kačerginės „Nemuno žiede” įvyks antrasis Lietuvos drifto čempionato etapas - „AZO UpHill Drift”. Dėka į kalną vedančios, itin greitos trasos, sukibimas su danga šiame etape taps vienu iš raktų į sėkmę, tad taupyti jo kaina aukščiausios lygos sportininkai neketina.
„AZO UpHill Drift” įvyks birželio 2-3 dienomis, Kačerginės „Nemuno žiede”.

Ilgus metus vyravęs įsitikinimas, jog driftui tinkamos bet kokios padangos jau kurį laiką slenka užmarštin – net ir mėgėjiškai šonaslydžiu užsiimantys pilotai vis dažniau stengiasi rinktis naujas ar restauruotas padangas. Tokie sprendimai be abejo kelia važiavimo kainą, tačiau leidžia užtikrintai jaustis trasoje ir taip siekti aukštesnių rezultatų. Pasigilinome į Lietuvos drifterių pasirinkimus ir jų motyvus – galbūt būtent jie žino, kurios padangos yra geriausios?
„Mes neretai išgirstame, jog driftui tinka bet kokios padangos, svarbu kuo pigesnės, naudotos, tą girdime net iš kolegų sportininkų, kurie deklaruoja, kad štai ralyje ar žiedinėse lenktynėse su bet kuo į trasą tikrai neišlėksi. Tai rodo vieną paprastą dalyką – informacijos trūkumą, o gal net naivumą”, - juokiasi drifto renginių organizatorius Linas Ramoška.
„Dabartiniai drifto bolidai pavyzdžiui „PRO” lygoje turbūt visi turi bent 450 arklio galių, kai kurie siekia ir tūkstantį. Tokio galingumo iš variklių niekas nespaustų, jeigu reiktų slysti su nudėvėtomis žieminėmis padangomis – juk jos tiesiog suplyštų vietoje”, - tęsia Linas.
Minėtos „PRO” lygos dalyviai jau kone penketą metų naudoja tokias pačias padangas kaip ir pavyzdžiui „Autoplius Fast Lap” lenktyninkai – vadinamasias „Semi-Slick” tipo padangas. Tai vis dar gatvėse legalios, tačiau savo savybėmis labiau sportui skirtos padangos. Kietas padangos šoninis kordas leidžia išlaikyti padangos formą ir slystant šonu itin dideliu greičiu, bei neleidžia nusimontuoti dėl didelės šoninės apkrovos, tačiau net ir šio tipo padangos drifterių rankose gali veikti skirtingai.
„Pasitikrinę padangas mūsų varžybose tikrai nerasite Jums labai gerai pažįstamų gamintojų, kurie žinomi visame pasaulyje ir tam yra labai gera priežastis – tos padangos neatlaiko drifterių keliamų reikalavimų. Jos pradeda plyšti gabaliukais arba pavyzdžiui gerai sukimba su danga tik važiuojant tiesiai, o slystant šonu, tik buksuoja vietoje, tačiau nestumia bolido į priekį. Mes kartais juokaujame, jog norint objektyvios nuomonės apie padangas, jas reiktų duoti testuoti ne žurnalistams ar žiedinių lenktynių asams, o drifteriams – jie bet kokią padangą tikrai priveda prie jos galimybių ribos, o varžybų metu gali labai objektyviai matyti kurios padangas atlaiko daugiau ratų, kurios leidžia pabėgti nuo tave vejančio piloto, kurios ne”, - dalinasi organizatorius. „Kaip minėjau, drifto renginiuose daugelio didžiųjų padangų gamintojų nesutiksite, nes čia yra vieta, kur testas kas kartą labai vizualus ir kad ir kiek reklamų ar gražių merginų su skėčiais, kuklia apranga ir pavadinimais apkarstytomis kepuraitėmis pastatysi, tai neuždengs fakto, kad gera reklama nebūtinai reiškia iš tiesų gerą padangą”.
Prieš savaitę varžybose „Niurburgringe” ketvirtą vietą užėmęs „Drift Devils” komandos pilotas Kęstutis Kelpša paklaustas ar profesionalūs drifteriai renkasi tas pačias padangas kaip žiedo meistrai tik šypteli: „Deja, pasirinkimai labai skirtingi. Jeigu žiedinėse lenktynėse padangos sušyla po truputį ir turi šansų atvėsti važiuojant tiesiai, tai drifte jos „uždegamos” sekundės bėgyje ir atvėsta tik po finišo – labiau jas kankint kažin ar įmanoma. Mūsų sportas padarė įtaką ir visai padangų industrijai – augant šiam sportui, gamyklos turėjo rasti būdą išlaikyti ir sukibimą, ir neleisti padangai suplyšti gabaliukais dėl šoninės apkrovos – tai pavyko toli gražu ne visiems. Jeigu Jums pasakyčiau, jog šiuo metu Europoje labiausiai geidžiamos padangos vadinasi „WestLake Sport RS”, kažin ar Jūs būsite girdėję ar kur nors matę šį pavadinimą. Kodėl? Nes šis gamintojas neremia „Formulės 1”, neperka reklamos TV ekranuose. Jų pagamintas produktas kalba pats už save ir patikėkit, drifteriai tikrai visada randa geriausią sukibimą turinčią padangą už geriausią kainą. Reklama yra viena – paprastą pirkėją nesunku užburti girdėtu pavadinimu, nes jis niekada neturės galimybių pabandyti, ar sumokėjus už padangą keletą šimtų eurų, ji tikrai yra „tokia gera”. Drifteriai tuo tarpu į šį klausimą atsakys per pirmas dvidešimt važiavimo sekundžių”, - pasakoja Kęstutis.
Tiek jis, tiek ir didesnė dalis Lietuvos „PRO” drifterių jau laukia naujos „sukibimo” siuntos – po trejeto savaičių Kačerginės „Nemuno žiede” įvyks antrasis Lietuvos drifto čempionato etapas - „AZO UpHill Drift”. Dėka į kalną vedančios, itin greitos trasos, sukibimas su danga šiame etape taps vienu iš raktų į sėkmę, tad taupyti jo kaina aukščiausios lygos sportininkai neketina.
„AZO UpHill Drift” įvyks birželio 2-3 dienomis, Kačerginės „Nemuno žiede”.

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų