Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos laboratorijose atlikti vaikų sveikatos tyrimai parodė, kad beveik trečdaliui mažamečių trūksta tokių mikroelementų, kaip natris, kalcis ir kalis, o 27 proc. nustatytas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Tokie rodikliai liudija apie netinkamą vaikų mitybą, dėl kurios atsakomybę turėtų prisiimti tėvai – neretai jiems trūksta gyvenimiškos patirties, todėl padaroma nemažai maitinimo klaidų, dėl kurių ateityje vaikui gali kilti rimtos sveikatos problemos. Nuo pat kūdikystės mažylis turėtų gauti pakankamą kiekį daržovių, vaisių, liesesnės ir lengviau virškinamos mėsos bei kitų būtinų maisto produktų.
„Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias daro tėvai – permaitinimas, – teigia Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės šeimos gydytoja Olga Vasiliauskienė. – Kūdikiai turi įgimtą sotumo jausmą ir jiems reikėtų valgyti tik tiek, kiek jie nori patys. Geriausias būdas išsaugoti gerą vaiko apetitą – jam įteigti, kad jis pats nori valgyti, o ne tėvai jį trokšta pamaitinti. Tegu jis suvalgo daugiau vieno patiekalo ir visai nevalgo kito, jeigu tuo metu jaučia tokį poreikį. Svarbiausia nesiūlyti vaikui sausainių, sūrelių, kitų užkandžių ar saldžių gėrimų prieš ar tarp pagrindinių patiekalų, tada apetitas ateis savaime. Jeigu vaikas atsisako valgyti tam tikro patiekalo, pasiūlykite jo po dviejų ar trijų savaičių, palaukite kol pasikeis vaiko skonis.“
Pasak O. Vasiliauskienės, kartais pamirštama, kad vaikas turi gauti pakankamą kiekį visų reikalingų maisto medžiagų: baltymų, aminorūgščių, riebalų ir riebiųjų rūgščių, angliavandenių, vitaminų, mineralinių druskų. Esant šių medžiagų trūkumui, sumažėja organizmo apsauginės savybės, atsparumas, greičiau puola ligos. Parenkant maisto produktus, svarbu atkreipti dėmesį ir į aplinkybes: per mažai sveriančiam kūdikiui reikia daugiau grūdinių košių, o sveriančiam per daug – daržovių. Sukietėjusių vidurių kamuojamam vaikui derėtų duoti daugiau daržovių, o per daug laisvų – ryžių, taip pat – kūdikiui, sergančiam anemija arba kurio kraujyje trūksta geležies, reikėtų anksčiau duoti mėsos.
Tėvai turi prisiminti, kad jeigu jie patys yra pakeitę mitybos įpročius (tapę vegetarais ar veganais), nereiškia, kad ir vaikas turėtų elgtis taip pat. Tėvai, savo atžalai visiškai neduodami mėsos ar pratindami mažametį tik prie augalinės kilmės, termiškai neapdoroto maisto, elgiasi neapgalvotai, kadangi augančio sveiko vaiko organizmui būtini visų grupių maisto produktai. Vengiamoje mėsoje gausu vaiko augimui ir organų atsinaujinimui reikalingų baltymų. Organizmas gyvulinės kilmės baltymus pasisavina geriau – net iki 98 proc. – nei augalinės kilmės, o paukštiniai, pvz. vištienos, riebalai pasisavinami lengviausiai. Lyginant vištieną su naminių gyvulių mėsa, jos mėsa švelnesnė, geriau pasisavinama vaiko organizmo. Į organizmui naudingos mėsos sąrašą patenka ir veršiena bei triušiena. Virtos garuose ar troškintos mėsos vaikui rekomenduojama duoti nuo šešto ar septinto mėnesio, 3-5 kartus per savaitę po 40-60 gramų per dieną.
Nors vitaminų ir būtinųjų mikroelementų turinčios daržovės neabejotinai reikalingos augančiam organizmui, tėvai neturėtų jų per prievartą siūlyti vaikui – tokiu būdu mažametis tik dar labiau ims jų vengti. Būtiniausias daržoves mažyliui galima duoti jį pergudravus: sudėjus daržoves į trintą sriubą ar košę, patroškinus kartu su nedideliais vištienos, triušienos ir kitos mėsos gabaliukais ar patiekus kaip blynelių įdarą. Ilgainiui vaikas pripras prie daržovių skonio ir nesipriešins jomis maitinamas.
Atpratusiam nuo motinos pieno kūdikiui svarbu parinkti ne tik tinkamus maisto produktus, bet ir gėrimus. Mažamečiui tinka nesaldintas virintas ar nevirintas vanduo, sultys, arbata. Derėtų vengti juodosios bei žaliosios arbatos, kuriose esantys taninai suriša geležį ir slopina jos įsisavinimą. Žolelių arbatos pasižymi gydomuoju poveikiu, todėl yra labiau tinkamos ligoms gydyti, o ne atsigaivinti. Svarbu nepadauginti ir sulčių, nuo kurių vaiką gali išberti, prasidėti viduriavimas, pilvo skausmai ar pradėti vystytis dantų ėduonis.
Gydytojai rekomenduoja tėvams, pasitarus su specialistais, vaikui parinkti tinkamą mitybą ir stebėti kaip į įvairius maisto produktus jis reaguoja, kaip termiškai apdorotą ir patiektą maistą mėgsta labiau, o nuo kurių produktų pasireiškia alerginės reakcijos – atkreipus dėmesį į šiuos dalykus, reikėtų pakoreguoti vaiko mitybos racioną.
