Kaip mechanikui teko būti VW komandoje Dakaro ralio metu. Kaip tik šiuo metu vyksta Dakaras. Kokie prisiminimai užplūsta pamačius vaizdus iš Pietų Amerikos? Papasakok kaip atrodo mechanikų gyvenimas ir darbas šio maratono metu?
Stebint Dakaro lenktynes visų pirmą norisi ten sugrįžti. Nors reikia pripažinti, kad pirmi Dakaro maratonai psichologiškai buvo sunkūs. Tačiau paskui viskas ėjosi "kaip iš pypkės" . Po kelių pirmų dienų pripranti prie lenktynių ritmo ir viskas einasi lengviau.
Praeitais metais į Argentiną mes išvykome gruodžio 26 dieną. Atskridus iš oro uosto reikia pasiimti lenktyninius bolidus. Serviso automobiliai atplaukia laivais, todėl juos tenka pasiimti iš laivų uosto. Savo kelionę serviso automobiliai pradėdavo lapkričio 22 dieną. Bolidai žinoma išvykdavo vėliau, gruodžio 10 - 11 dienomis.
Prieš techninę komisiją viską dar kartą reikia patikrinti. Visada lieka kažkokių smulkmenų, kurias reikia pataisyti. :) Po techninės komisijos bolidai pastatomi į uždarą parką. Tada lieka truputėlis laiko, kurį panaudoji Naujų Metų šventimui. Tačiau sausio 1 dieną jau reikia sėsti ir važiuoti į kelią.
Kiekvieną kartą atvažiavęs į bivaką (laikiną techninę zoną tarp etapų), visų pirma pasiruoši darbo vietą. Būna statomos palapinės, patiesiami paklotai ant žemės. Kiekvienas mechanikas pasiruošia savo instrumentus. Dažniausiai dar spėji pavalgyti pietus. Jie ruošiami bendroje palapinėje, kurioje valgo visi lenktynių dalyviai.
Toliau tenka laukti žinių iš greičio ruožo . Kiekvieno greičio ruožo pabaigoje, finiše, lenktynininko laukia komandos atstovas. Jis telefonu lenktyninės mašinos inžinieriui pasako kokiame stovyje bolidas pasiekė finišą. Jei yra matomi akivaizdūs pažeidimai, iš anksto ruošiamos pakeitimui reikalingos dalys.
Kai automobiliai atvyksta į serviso zoną, prasideda kasdieniniai darbai. Mašina nuplaunama, patikrinama jos važiuoklė. Dažniausiai prie vieno automobilio dirba 5 mechanikai. Jie visi turi savo užduotis. Mano darbas buvo prižiūrėti priekinę kairę pusę ir padėti vyr. mechanikui tikrinti variklio skyrių. Kol vyksta dalių keitimas, inžinieriai kompiuterio pagalba tikrina visas mašinos sistemas. Jei atrandami nukrypimai nuo normos, tos vietos tikrinamos papildomai.
Paprastai darbo užtenka visiems, tiek mechanikams, tiek elektrikams, tiek atsakingiems už variklį, greičių dėžę, priekinį ir galinį reduktorius. Tačiau dažniausiai 10-11 valandą vakaro darbai būna baigti. Tarpe to apie 8-9 valandą vakaro visi eina vakarieniauti. Po darbų vieni lieka nakvoti bivake, kiti vyksta į viešbutį.
Keltis tenka apie 5-6 valandą ryto. Papusryčiavus važiuoji į kitą bivaką. Vidutiniškai per dieną serviso automobiliai nuvažiuoja 500-600 kilometrų. Pietų Amerikoje yra žymiai lengviau negu Afrikoje. Čia normalūs keliai, gražūs vaizdai, draugiški žmonės, skanus maistas, patogūs viešbučiai.
Žinoma didesnių komandų mechanikai turi geresnes sąlygas. Jie gali daugiau pailsėti, ilgiau pamiegoti. :) Labai džiaugiuosi, kad Dakaro lenktynėse būna lietuvių. Visada smagu pasišnekėti lietuviškai. :)
VW kelis metus Dakare visiems "davė į kaulus". Kur sėkmės paslaptis? Ar tik besaikiame biudžete ar ir kituose faktoriuose?
Kodėl VW visiems "davė į kaulus"? Turbūt atėjo laikas. :) Pinigai žinoma reiškia daug, bet visu pirma reikia suburti gerą komandą. Išgydyti visas lenktyninio automobilio "vaikiškas" ligas. Tam kartais prireikia nemažai laiko.
Visų gamyklinių komandų didžiausias pranašumas, kad jie gali skirti lėšų ir laiko testams. Testuojant galima rasti kompromisą tarp detalių tvirtumo ir automobilio greičio.
Nereikia galvoti, kad gamyklinės komandos kiekvieną dieną keičia visas bolido dalis. Serviso sunkvežimiai nėra "guminiai" ir atsarginių dalių kiekis ribotas. Keičiama tik tai, kas tikrai pažeista. Taigi daug kas priklauso ir nuo mechanikų ir inžinierių patirties. Pilotų patirtis taip pat komandai labai praverčia. Nėra daug vairuotojų, kurie tokiomis sąlygomis gali labai greitai važiuoti. Sėkmė šiose lenktynėse taip pat yra ne paskutinėje vietoje. :) . Net ir Kamaz'ai šiais metais nėra lyderiai. Mano manymu tik todėl, kad lenktynininkai yra jauni ir dar neturi pakankamai daug patirties.
Lietuvis mechanikas Vytautas Obolevičius automobilius aptarnavo Dakar ralyje. Tačiau be Dakaro Vytautas mechaniku dirba su Audi R8 LMS bolidu lenktyniaujančioje komandoje. Mes paklausėme, kaip atrodo pasaulinio lygio komandos mechaniko kasdienybė?
Teko „remontuoti“ Audi R8 LMS bolidą. papasakok apie savo patirtį.
Šis Audi R8 LMS GT3 klasės automobilis galima sakyti jau pagyvenęs. Šiais metais lenktynėse dalyvaus atnaujintas modelis. Jame bus pakeisti keli jo parametrai bei keletas kėbulo detalių. FIA GT3 klasė pasižymi, kad joje važiuoja beveik standartiniai automobiliai. Netgi jo pakaba, kai kuriuose čempionatuose, privalo būti standartinė. Tokie, lenktynėse dalyvaujantys, automobiliai privalo buti homologuoti gamyklos sportinio padalinio. Todėl komandos, kurios nusiperka sportinį automobilį, iškart gali dalyvauti lenktynėse ir pačios jame nieko negali keisti. Žinoma, gamyklos pačios tobulina mašinas, ir visi pakeitimai turi būti patvirtinti FIA. Todėl ir automobilio reguliavimas nėra begalinis. Galima keisti ratų geometriją, amortizatorių ir spyruoklių, bei galinio aerodinaminio sparno parametrus. Kadangi GT3 klasėje važiuoja skirtingų gamintojų bolidai, suvienodinti jų galimybes yra labai sudėtinga. Dažniausiai tai daroma svorio pagalba. Tad atvažiavęs į lenktynes niekada nežinai, kiek prie automobilio turėsi pridėti papildomo svorio.
Didžiausi darbai prieš lenktynes yra ratų suvedimas, išvirtimas ir svorio paskirstymas važiuoklės atžvilgiu. Tai užima daug laiko. Žinoma, daug kas priklauso nuo inžinierių kvalifikacijos ir vairuotojų patirties. Vairuotojui, kuris gali daug pasakyti apie bolido valdymą treniruočių metu, automobilį sureguliuoti visada lengviau.
Kokiose įdomiausiose lenktynėse teko būti mechaniku?
Audi orientuojasi į ilgesnių distancijų lenktynes, todėl Audi R8 yra gan patvarus bolidas. 2011 metais mūsų komanda laimėjo Blancpain Endurance Series čempionatą. Tai lenktynės, kurios trunka 3 valandas. Jose būtini du „pit-stopai“ su kuro pildymu ir vairuotojų keitimusi. Tai rimtos GT3 klasės automobilių lenktynės, kuriose Audi gamyklinė komanda nedalyvavo. Todėl mūsų komandoje važiavo ir gamyklą atstovaujantys pilotai.
Taip pat laimėjome TOTAL 24H of SPA lenktynes. Ten dalyvavo 64 GT klasės automobiliai. Jausmas buvo tarsi dalyvautume Le Mans 24 lenktynėse . Tuo labiau, kad su mumis visų lenktynių metu buvo ir Audi Motorsport bosas.
Šių lenktynių pradžia mums prasidėjo prieš savaitę. Į lenktynių trasą atvažiavome pirmadienį. Teko įsirengti boksus, pasiruošti visus reikalingus daiktus. Kadangi tai ilgos lenktynės, boksuose reikia turėti vietos ne tik mašinoms, bet ir atsarginėms dalims, mechanikų poilsio ir inžinierių darbo vietas. Vien tik jų įrengimas užtrunka vieną dieną. Sekančios dienos buvo skirtos paskutiniams automobilių patikrinimams, techninei komisijai ir treniruotėms. Mašiną vairuoja trys lenktynininkai. Todėl mašinos reguliavime bandoma surasti "aukso viduriuką", kad būtų patenkinti visi lenktynininkai. Gana daug laiko užima piloto sėdynės, vairo, oro apiputimo, šviesų, veidrodėlių reguliavimas. Taip pat turi būti suderintas radijo ryšys tarp automobilio ir boksų. Būtinai tikrinami pilotų šalmai, jų įranga, kad lenktynių metu nekiltų jokių ryšio problemų. Komandoje yra mechanikai atsakingi už padangas, kuro įpylimo sistemą. Lenktynių metu viskas turi būti suderinta ir dirbti be priekaištų.
Darbus pradėdavome 7 valandą ryto, baigdavome apie 10 vakare. Ketvirtadienį buvo 3 kvalifikaciniai važiavimai. Tą dieną darbai pasibaigia apie 1 valandą nakties.
Penktadienis yra labai svarbi diena. Nors nevyksta jokie važiavimai, darbų dėl to nemažiau. Buvo pakeistos beveik visos automobilių detalės, išskyrus variklį. Keičiama pakaba, amortizatoriai, pusašiai, greičių dėžė, sankaba ir stabdžiai.
Vienas mūsų automobilis paskutinės kvalifikacijos metu pateko į avariją. Todėl jam teko atlikti kėbulo remonto darbus. Viską spėjome atlikti laiku.
Lenktynių metu didžiausi darbai - ratų keitimas ir kuro pylimas. Žinoma, jei nekyla kitų bėdų. Lenktynių metu vienam automobiliui teko keisti priekinės kairės pusės pakabos elementus. Tai užtruko 35 minutes.
Kaip šios lenktynės atrodo realybėje galite pažiūrėti vaizdo įraše.
Kaip paprastam vaikinukui iš Lietuvos tapti pasaulinių komandų mechanikais?
Man sekėsi sutikti žmones, kurie buvo dideli automobilių sporto entuziastai. Tuo metu lenktyniaujantis Vytautas Venckūnas mano draugui ir man pasiūlė nuvažiuoti į Belgiją. Ten teko dirbti lenkynių komandoje. Iš Lietuvos išvažiavau 2000-aisiais metais. Nuo to laiko gyvenu ir dirbu Belgijoje. Ko gero atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje. :)
Foto iš asmeninio pašnekovo albumo.
