Įrengdama greičio matuoklius, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nesirūpina, kiek bus surinkta baudų – svarbiausia esą sumažinti eismo įvykių skaičių tam tikruose kelių ruožuose. Savo ruožtu policijos pareigūnai aiškina, jog, esant dabartinei tvarkai, vairuotojai prieš greičio matuoklius pristabdo, o vėliau vėl spaudžia akceleratorių.
Kam Lietuvoje reikalingi greičio matuokliai, jei apie juos informuoja ženklai? Tokį klausimą neretai užduoda vairuotojai, svarstydami, ar keliuose daug neatidžių vairuotų lekia greičiau, nei leidžiama, ir yra nufotografuojami.
Išgirdęs tokį klausimą, LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas tikina, jog direkcijai nesvarbu, kiek žmonių bus nufotografuoti greičio matuoklių, mat siekiama visai kitų tikslų.
„Prieš įrengdami, taip pat greičio matuoklius administruodami ir prižiūrėdami, daug diskutavome šia tema. Padarėme išvadą, kad reikia informuoti apie greičio matuoklius. Ar bus naudos, jei policininkas bus pasislėpęs krūmuose? Baudų surinkimui – taip, bet eismo kultūros lygio, tinkamo greičio pasirinkimui – ne.
Įrengiant greičio matuoklį mums visiškai nesvarbu, ar jis surinks nors vieną baudą. Jei mes fiksuojame, kad dėl sumažėjusių greičių įvyko mažiau eismo įvykių, mes pasiekiame rezultatą. Taigi greičio matuokliai tikrai nėra sugalvoti komerciniais tikslais“, – tikina N. Abukauskas.
Ne vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje apie greičio matuoklius apskritai nėra įspėjama. Kaip teigia N. Abukauskas, kai apie matuoklį neinformuojama, jo efektyvumas, skaičiuojant surinktomis baudomis, pakyla penkis kartus. „Bet daugeliu atvejų taip nesumažinamas avaringumas. Štai todėl nemažai Europos bei pasaulio valstybių pasirinko tokią tvarką: dažnai apie greičio matuoklius informuoja, bet yra ir tokių greičių matuoklių, kurie tikrina slaptai“, – aiškina LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas.
Dabar Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose pažeidėjus fiksuoja įdiegti 139 stacionarūs ir 11 mobilių greičio matuoklių. „Pastarieji yra sumontuoti į policijos automobilius, kurie stovi netoli kelio ir fiksuoja pažeidėjus pro galinį langą. [...] Galiu patikinti, kad visi 150 greičio matuoklių veikia“, – pažymi N. Abukauskas.
Portalo LRT.lt pašnekovas priduria, jog kasmet keliolika greičio matuoklių yra perkeliami į kitas vietas: „Kai savo darbą greičio matuoklis atlieka, jį perkeliame į kitą potencialiai pavojingą vietą. Jei kur nors yra avaringa vieta dėl greičio viršijimo, mes sprendžiame, ar ten reikėtų pastatyti matuoklį.“
Savo ruožtu policijos pareigūnai svarsto, ar nebūtų prasmingiau nestatyti įspėjamojo ženklo prieš pat greičio matuoklį. „Galbūt būtų reikalingesnis informacinis stendas, nurodantis, kad tam tikrame kelyje yra greičio matuokliai. Taip būtų nuolatinė įtampa. Esant dabartinei tvarkai, vairuotojai prieš greičio matuoklius pristabdo, o jį pravažiavę – vėl paspaudžia“, – LRT.lt komentavo Kelių policijos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas.
LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas N. Abukauskas sutinka, jog toks variantas – visiškai įmanomas, tačiau iškiltų kitų problemų.
„Ne visi kelionę pradeda Vilniuje, o baigia – Kaune. Kas nors juk gali į greitkelį įvažiuoti ir prie Žiežmarių. Ar tuomet reikės informuoti, kad kelyje liko kokie 3 matuokliai? Pajuokaujant galime pateikti pavyzdį ir dėl į kelius išbėgančių žvėrių. Iš dalies reikėtų džiaugtis, kad Lietuvoje žvėrys gali gyventi šalia žmogaus, bet gal tuomet prieš įvažiuojant į Lietuvą, pasienyje, reikėtų nurodyti, kad visoje Lietuvoje į kelią gali išbėgti gyvūnai“, – palygino N. Abukauskas.
V. Valiukevičius: demokratiją reikia užsitarnauti
Automobilių ekspertas, žurnalistas Valdas Valiukevičius, automobiliu įveikęs ne vieną kilometrą užsienyje, pasakoja, jog įvairiose šalyse skirtingai informuojama apie greičio matuoklius.
„Vienose šalyse yra įspėjamieji ženklai apie greičio matuoklius, kitose – nėra. Bet faktas, kad greičio matuokliai visur populiarėja. Prieš porą savaičių važinėjau Pietų Afrikos Respublikoje. Ten tvarka tokia, kad labai daug kur yra įspėjamųjų ženklų, nors nėra matuoklių, o kartais yra matuokliai, bet nėra apie tai pranešančių ženklų“, – pasakoja V. Valiukevičius.
Automobilių ekspertas pripažįsta, kad jis, kaip eilinis vairuotojas, džiaugiasi, jog yra pastatyti įspėjamieji ženklai, ir jis spėja sustabdyti automobilį, jei viršija greitį.
„Kita vertus, eismo saugumu besirūpinantis žmogus mano, jog tų ženklų neturėti būti. Visą laiką važiuok saugiai, laikykis Kelių eismo taisyklių, ir nebus ko bijoti. Lygiai taip pat buvo kilęs didelis triukšmas, kad policininkai sėdi krūmuose ir matuoja greitį. Na ir kas? Prancūzijoje pareigūnai dirba būtent taip, o greičio matuoklių ten prisėta tiek, kad apskritai baisu važinėti. Greičio matuokliai ten dažnai įrengti tuneliuose, išvažiavimuose iš viadukų, o fotografuoja iš galo, todėl tik pravažiavęs greičio matuoklį pamatai, jog tave nufotografavo“, – pasakoja V. Valiukevičius.
Žurnalistas ypatingai džiaugiasi kelių policijos naudojamais mobiliais greičio matuokliais. Krovininio automobilio kėbule būna sumontuota speciali greičio matavimo įranga, kuri fotografuoja pažeidėjų automobilius.
„Iš kelių policijos žinau apie puikius rezultatus. Labai šaunu tokį niekuo neišsiskiriantį automobilį pastatyti Vilniuje, pavyzdžiui, Ukmergės gatvėje, ir fiksuoti autobusų juosta riedančius automobilius. Taip surenkami dideli pinigai. Duok, Dieve, kad tik kiekvienas pažeidėjas būtų nubaustas, tuomet ateitų sąmoningumas. Manau, kad demokratiją reikia užsitarnauti, o mes jos kol kas neužsitarnavome“, – portalui LRT.lt komentavo V. Valiukevičius.
Autorius - Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Įrengdama greičio matuoklius, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nesirūpina, kiek bus surinkta baudų – svarbiausia esą sumažinti eismo įvykių skaičių tam tikruose kelių ruožuose. Savo ruožtu policijos pareigūnai aiškina, jog, esant dabartinei tvarkai, vairuotojai prieš greičio matuoklius pristabdo, o vėliau vėl spaudžia akceleratorių.
Kam Lietuvoje reikalingi greičio matuokliai, jei apie juos informuoja ženklai? Tokį klausimą neretai užduoda vairuotojai, svarstydami, ar keliuose daug neatidžių vairuotų lekia greičiau, nei leidžiama, ir yra nufotografuojami.
Išgirdęs tokį klausimą, LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas tikina, jog direkcijai nesvarbu, kiek žmonių bus nufotografuoti greičio matuoklių, mat siekiama visai kitų tikslų.
„Prieš įrengdami, taip pat greičio matuoklius administruodami ir prižiūrėdami, daug diskutavome šia tema. Padarėme išvadą, kad reikia informuoti apie greičio matuoklius. Ar bus naudos, jei policininkas bus pasislėpęs krūmuose? Baudų surinkimui – taip, bet eismo kultūros lygio, tinkamo greičio pasirinkimui – ne.
Įrengiant greičio matuoklį mums visiškai nesvarbu, ar jis surinks nors vieną baudą. Jei mes fiksuojame, kad dėl sumažėjusių greičių įvyko mažiau eismo įvykių, mes pasiekiame rezultatą. Taigi greičio matuokliai tikrai nėra sugalvoti komerciniais tikslais“, – tikina N. Abukauskas.
Ne vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje apie greičio matuoklius apskritai nėra įspėjama. Kaip teigia N. Abukauskas, kai apie matuoklį neinformuojama, jo efektyvumas, skaičiuojant surinktomis baudomis, pakyla penkis kartus. „Bet daugeliu atvejų taip nesumažinamas avaringumas. Štai todėl nemažai Europos bei pasaulio valstybių pasirinko tokią tvarką: dažnai apie greičio matuoklius informuoja, bet yra ir tokių greičių matuoklių, kurie tikrina slaptai“, – aiškina LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas.
Dabar Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose pažeidėjus fiksuoja įdiegti 139 stacionarūs ir 11 mobilių greičio matuoklių. „Pastarieji yra sumontuoti į policijos automobilius, kurie stovi netoli kelio ir fiksuoja pažeidėjus pro galinį langą. [...] Galiu patikinti, kad visi 150 greičio matuoklių veikia“, – pažymi N. Abukauskas.
Portalo LRT.lt pašnekovas priduria, jog kasmet keliolika greičio matuoklių yra perkeliami į kitas vietas: „Kai savo darbą greičio matuoklis atlieka, jį perkeliame į kitą potencialiai pavojingą vietą. Jei kur nors yra avaringa vieta dėl greičio viršijimo, mes sprendžiame, ar ten reikėtų pastatyti matuoklį.“
Savo ruožtu policijos pareigūnai svarsto, ar nebūtų prasmingiau nestatyti įspėjamojo ženklo prieš pat greičio matuoklį. „Galbūt būtų reikalingesnis informacinis stendas, nurodantis, kad tam tikrame kelyje yra greičio matuokliai. Taip būtų nuolatinė įtampa. Esant dabartinei tvarkai, vairuotojai prieš greičio matuoklius pristabdo, o jį pravažiavę – vėl paspaudžia“, – LRT.lt komentavo Kelių policijos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas.
LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas N. Abukauskas sutinka, jog toks variantas – visiškai įmanomas, tačiau iškiltų kitų problemų.
„Ne visi kelionę pradeda Vilniuje, o baigia – Kaune. Kas nors juk gali į greitkelį įvažiuoti ir prie Žiežmarių. Ar tuomet reikės informuoti, kad kelyje liko kokie 3 matuokliai? Pajuokaujant galime pateikti pavyzdį ir dėl į kelius išbėgančių žvėrių. Iš dalies reikėtų džiaugtis, kad Lietuvoje žvėrys gali gyventi šalia žmogaus, bet gal tuomet prieš įvažiuojant į Lietuvą, pasienyje, reikėtų nurodyti, kad visoje Lietuvoje į kelią gali išbėgti gyvūnai“, – palygino N. Abukauskas.
V. Valiukevičius: demokratiją reikia užsitarnauti
Automobilių ekspertas, žurnalistas Valdas Valiukevičius, automobiliu įveikęs ne vieną kilometrą užsienyje, pasakoja, jog įvairiose šalyse skirtingai informuojama apie greičio matuoklius.
„Vienose šalyse yra įspėjamieji ženklai apie greičio matuoklius, kitose – nėra. Bet faktas, kad greičio matuokliai visur populiarėja. Prieš porą savaičių važinėjau Pietų Afrikos Respublikoje. Ten tvarka tokia, kad labai daug kur yra įspėjamųjų ženklų, nors nėra matuoklių, o kartais yra matuokliai, bet nėra apie tai pranešančių ženklų“, – pasakoja V. Valiukevičius.
Automobilių ekspertas pripažįsta, kad jis, kaip eilinis vairuotojas, džiaugiasi, jog yra pastatyti įspėjamieji ženklai, ir jis spėja sustabdyti automobilį, jei viršija greitį.
„Kita vertus, eismo saugumu besirūpinantis žmogus mano, jog tų ženklų neturėti būti. Visą laiką važiuok saugiai, laikykis Kelių eismo taisyklių, ir nebus ko bijoti. Lygiai taip pat buvo kilęs didelis triukšmas, kad policininkai sėdi krūmuose ir matuoja greitį. Na ir kas? Prancūzijoje pareigūnai dirba būtent taip, o greičio matuoklių ten prisėta tiek, kad apskritai baisu važinėti. Greičio matuokliai ten dažnai įrengti tuneliuose, išvažiavimuose iš viadukų, o fotografuoja iš galo, todėl tik pravažiavęs greičio matuoklį pamatai, jog tave nufotografavo“, – pasakoja V. Valiukevičius.
Žurnalistas ypatingai džiaugiasi kelių policijos naudojamais mobiliais greičio matuokliais. Krovininio automobilio kėbule būna sumontuota speciali greičio matavimo įranga, kuri fotografuoja pažeidėjų automobilius.
„Iš kelių policijos žinau apie puikius rezultatus. Labai šaunu tokį niekuo neišsiskiriantį automobilį pastatyti Vilniuje, pavyzdžiui, Ukmergės gatvėje, ir fiksuoti autobusų juosta riedančius automobilius. Taip surenkami dideli pinigai. Duok, Dieve, kad tik kiekvienas pažeidėjas būtų nubaustas, tuomet ateitų sąmoningumas. Manau, kad demokratiją reikia užsitarnauti, o mes jos kol kas neužsitarnavome“, – portalui LRT.lt komentavo V. Valiukevičius.
Autorius - Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
