Tėvai, kurie nenori, kad jų vaikai užsiimtų nesaugiu seksu, turi su jais dažniau drauge leisti laiką, tvirtina nauji tyrimai.
Paaugliai, kurie bendrauja su namiškiais ir dažnai leidžia laiką su tėvais, rečiau užsiima nesaugiu seksu ir turi mažiau seksualinių partnerių, teigia Bostono Koledžo mokslų daktarė Rebeka Livain Kolei.
Daktarė Kolei sako, jog dauguma auklėjimo ir seksualinio paauglių elgesio tyrėjų dažniausia stebėjo – užsiima paaugliai seksu ar ne, bet neatkreipė dėmesio į seksualinę riziką, kuri ir pastūmėjo paauglius į „lovą“.
Kolei atlikto tyrimo metu buvo apklausta 4950 amerikiečių paauglių, kurių amžius svyravo nuo 12 iki 16 metų. 1058 iš jų buvo broliai ar seserys. Šie paaugliai atsakinėjo į mokslininkų klausimus kasmet trejus metus iš eilės.
Lygindami auklėjimo kokybę buvo tiriami seksualiniai brolių ir seserų, augančių vienuose namuose, įpročiai. Tai padėjo Kolei padaryti tam tikras mokslines išvadas.
Pavyzdžiui, kuo dažniau paaugliai pietavo kartu su tėvais, užsiėmė kuo nors „religingu“ visi kartu kaip šeima arba paprasčiausiai kartu pramogavo, tuo rečiau jie užsiiminėjo nesaugiu seksu.
Be to, jei tėvai su vaiku elgėsi negatyviai arba psichologiškai jį kontroliavo, tai didino šansus, jog vaikai užsiims nesaugiu seksu: „Prie negatyvaus tėvų elgesio su paaugliu buvo priskirta paauglių idėjų kritika, jų elgesio kontrolė arba tiesioginis nurodinėjimas, ką jiems daryti, kaip jaustis, – sako mokslininkė. – Negatyvus tėvų elgesys su vaikais gali trukdyti natūralų jų pasitikėjimo savimi vystymąsi, stabdyti savęs identifikavimo procesą.
Vėliau tai lemia paauglių tarpusavio patyčias. Tokiems vaikams sunkiau patiems priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę. Be to, tai trukdo normaliam tarpusavio santykių vystymuisi, suvokimui, kaip tai daryti. Tai verčia juos gyventi rizikingą gyvenimo būdą, taip pat ir užsiimti seksu, kuris gali pakenkti sveikatai.“
Šeimyninis aktyvumas ir labai glaudus tarpusavio ryšys šeimoje yra pagrindinis faktorius, kuriuo išreiškiamas šeimos palaikymas vaikui. Jis jaučia vidinę šilumą, sugeba bendrauti, išreikšti savo emocijas, džiaugtis.
„Mūsų tyrimai aiškiai parodė, kuo tėvai užsiima su savo vaikais, tai labai svarbu ir turi didelę reikšmę paauglių ateičiai“, – paaiškino Kolei.
