Iranas jau turi užtektinai žinių, kad sugebėtų pasigaminti branduolinę bombą. Teheranas veikiausiai jau yra išbandęs detonavimo sistemą, kuri yra pakankamai maža, kad tilptų į vidutinio nuotolio raketos kovinę galvutę. Apie tai rašoma Tarptautinės atominės energetikos (TATENA) slaptame protokole.
TATENA ataskaitos, pateiktos šią vasarą, priede apibendrinama žvalgybos tarnybų pateikta informacija apie Irano veiklą konstruojant kovines galvutes ir detonatorius. Taip pat kalbama apie Irano vykdomą urano sodrinimo programą. „The Times“ rašo, kad slaptas ataskaitos priedas yra paremtas informacija, kurią iš Irano slapta pavyko išgabenti vieno šnipo žmonai. Šį šnipą Irane buvo užverbavusi Vokietijos žvalgyba.
Slaptame priede daroma išvada, kad Iranas jau turi pakankamai informacijos, kad sugebėtų sumodeliuoti ir pagaminti veikiantį branduolinį užtaisą.
Manoma, kad tokios naujienos gali komplikuoti Irano derybas su tarptautinės bendruomenės atstovais. Dalis slaptojo protokolo informacijos jau išplatinta internete, tačiau Prancūzija ir Izraelis kritikuoja TATENA, kad ši vasarą pateikdama ataskaitą vis dėlto nuslėpė slaptąjį protokolą.
Ataskaitoje, pavadintoje „Galimos Irano branduolinės programos karinės dimensijos“, pateikiama įrodymų, kad Iranas intensyviai studijavo ir testavo galimybes, kaip sumontuoti branduolinę kovinę galvutę, kad ją būtų galima gabenti vidutinio nuotolio raketa „Shahab-3“. Ši raketa yra pajėgi pasiekti Izraelį ir dalį pietų Europos.
JAV žvalgyba klydo
JAV žvalgybos agentūros 2007 metais teigė, kad Iranas 2003 metais sustabdė branduolinės kovinės galvutės kūrimą. Tokias išvadas tada atmetė Didžioji Britanija ir Prancūzija.
„Mes nesame įtikinti, kad jie tuomet sustabdė tyrimus, – „The Times“ teigė vienas Europos diplomatas. – Mes manome, kad jie žino, ką reikia išmanyti norint pasigaminti bombą. Dabar telieka svarstyti, ar bus priimtas politinis sprendimas gaminti bombą.“
Kovinės galvutės sukūrimas yra tik dalis proceso siekiant sukurti branduolinį ginklą. Ekspertai teigia, kad Iranas jau įvykdė sunkausią darbo dalį – pradėjo sodrinti uraną, kuris gali būti tinkamas ir civilinėms, ir karo reikmėms.
Prieš savaitę TATENA užsitikrino galimybę apžiūrėti antrąjį branduolinį reaktorių, kuriame sodrinamas uranas. Apie šį reaktorių, įrengtą kalnuose netoli Komo miesto, sužinota tik praėjusį mėnesį. Nuogąstaujama, kad reaktoriuje buvo vykdoma slapta branduolinio ginklo kūrimo programa. Įtarimus stiprina, kad reaktorius buvo įrengtas kalnuose esančioje karinėje bazėje. Iranas teigia, kad taip reaktorių buvo bandoma apsaugoti nuo galimo bombardavimo iš oro.
Iranas nuolatos neigia siekiantis pasigaminti branduolinę bombą, tačiau šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, kaip manoma, dar 1984 metais yra pareiškęs, esą „branduolinis arsenalas Dievo karių rankose tarnaus kaip atgrasymo priemonė“.
TATENA kiek anksčiau šiais metais pranešė, kad Iranas jau pasigamino daugiau nei 1000 kilogramų mažai prisodrinto urano. Jei jis bus sodrinamas toliau, tokio kiekio pakaks vienai branduolinei bombai pagaminti.
Amerikos pagalba
Tarptautinei bendruomenei vis karščiau diskutuojant apie Irano branduolinę programą, neverta pamiršti fakto, kad bent jau netiesiogiai Teherano vykdomos branduolinės veiklos pradininku gali būti laikomas ne kas kitas, o Vašingtonas.
Būtent JAV pirmoji Iranui pardavė branduolinių technologijų. Prezidentas Dwightas Eisenhoweris branduolinį reaktorių Iranui pardavė remdamasis programa „Atomai už taiką“. Tiesa, ir tuomet JAV nerimavo, kas nutiks, jei disidentams pavyks nuversti Vašingtono remiamą šacho režimą.
5 megavatų galios lengvojo vandens reaktorių JAV pardavė dar 1967 metais. Šis reaktorius, įrengtas Teherano priemiestyje, tapo Irano branduolinės programos pagrindu.
Iranas aiškina, kad jam reikia daugiau kuro reaktoriui, kuris, kaip teigiama, yra naudojamas baziniams tyrimams ir medicininių izotopų gamybai. Teherano tyrimų reaktorius yra varomas uranu, kuris labiau prisodrintas nei dabar Natanzo reaktoriuje gaminamas uranas.
Nuogąstavimai ėmė pildytis
Šachas Mohammad Rezā Shāh Pahlavi (originali pavarde) 1967 metais buvo tvirtas JAV sąjungininkas. Tačiau net ir tuomet Vašingtonas dvejojo, ar verta parduoti Iranui branduolinį reaktorių. Buvo baiminamasi, kad gavęs reaktorių Iranas pradės plėtoti branduolinę programą, kurią vainikuos branduolinio ginklo sukūrimas.
1974 metais parengtame Gynybos departamento memorandume, kuris neseniai išslaptintas ir paskelbtas internetiniame Nacionalinio saugumo archyve, pažymima, kad stabilumas Irane iš esmės priklauso išimtinai nuo šacho asmenybės.
Memorandume teigiama, kad jei šacho režimas bus nuverstas, vietos disidentai ar užsienio teroristai lengvai gali pagrobti specialias branduolines medžiagas ir vėliau jas panaudoti branduoliniam ginklui gaminti.
Memorandume taip pat rašoma, kad per ateinančius kelis dešimtmečius Iranas planavo įsigyti dar iki 20 didelių branduolinių reaktorių. Jie būtų buvę pajėgūs pagaminti užtektinai urano branduolinei bombai.
„Agresyvus šacho įpėdinis gali manyti, kad branduoliniai ginklai yra galutinis tikslas, kurio reikia siekiant įtvirtinti Irano karinį dominavimą regione“, – rašoma memorandume.
1978 metais JAV prezidentas Jimmy Carteris jau buvo sudaręs su šachu susitarimą, pagal kurį Vašingtonas Teheranui būtų pardavęs 8 JAV pagamintus lengvojo vandens reaktorius. Šiam susitarimui teturėjo pritarti Kongresas. Tačiau po metų per revoliuciją šachas buvo nuverstas ir susitarimas žlugo. Nuo to laiko Iranas tapo aršiu JAV priešininku ir Vašingtono nuogąstavimai, kad Teheranas vieną dieną gali sumanyti pasigaminti branduolinę bombą, ėmė pildytis.
Pavyko susitarti?
Neseniai pasaulį lyg ir pasiekė geros žinios iš Šveicarijos Ženevos miesto, kur vyko Irano derybos su šešiomis tarptautinės bendruomenės atstovėmis. Iranas, kaip pranešama, sutiko didžiąją dalį šalyje pagaminto mažai prisodrinto urano išsiųsti į užsienį, veikiausiai į Rusiją. Užsienyje uranas bus sodrinamas toliau ir paskui grąžinamas Iranui.
Iranas iš principo sutiko, kad 80 proc. jo turimo sodrinto urano negalėtų būti naudojami karo tikslams. Parodyta gera valia teikia vilties, kad Vakarų sąjungininkams pavyks susitarti su Teheranu dėl jo branduolinės programos.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Javieras Solana patvirtino, kad Iranas iš principo sutiko eksportuoti didžiąją dalį turimo sodrinto urano į Rusiją, kur būtų toliau sodrinama. Paskui uranas iš Rusijos keliautų į Prancūziją ir paskui būtų grąžinta Iranui. Tai reiškia, kad Iranas atgal gauto urano negalėtų panaudoti karo tikslams.
Vakarai Iranui suteikė 3 mėnesių laikotarpį, per kurį šalis turi įrodyti, kad jos vykdoma branduolinė programa skirta taikiems tikslams.
Tiesa, dalis ekspertų vis dėlto įtariai vertina pastarąjį susitarimą. Manoma, kad nusileisdamas Vakarų spaudimui Teheranas tesiekia vedžioti už nosies ir taip užsitikrinti laiko bombai pasigaminti. Iranui pasigaminus bombą, ši šalis imtų dominuoti regione ir tai kelia nerimą Izraeliui bei JAV.
