Vis labiau vėstantys orai ne vienam kelia nerimą: daugiabučių gyventojai rūpinasi, kiek teks sumokėti už prasidėjusį šildymą, tie, kurie šildosi patys, svarsto, ar pakankamai apsirūpino kuru.
Balsas.lt pasiteiravo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės, kokios galima tikėtis ateinančios žiemos?
Kadangi dar tik rudens vidurys, o ant kai kurių medžių vis dar galima išvysti žalių lapų, prognozuoti, kokia bus žiema, pasak klimatologės, dar ankstoka: „Prognozės kol kas labai įvairios – vienos, kad žiema bus labai šalta, kitos, kad labai šilta. Bet apskritai dabar orai darosi vis labiau permainingi, tai ir artėjanti žiema greičiausiai bus tokia“, – sakė A. Galvonaitė.
La Ninja žada nešaltą žiemą
Vis dėl to gamtoje yra reiškinių, kurie lemia didžiulių pasaulio regionų oru ir kuriuos stebėdami specialistai stengiasi sudaryti ilgalaikes prognozes. Bene garsiausias toks reiškinys – Ramiajame vandenyne vykstantys temperatūrų ir srovių pokyčiai, vadinami El Ninjo. Užsiminus apie El Ninjo, A. Galvonaitė skubėjo pataisyti: „Dabar kaip tik yra La Ninja.“
La Ninja lemia iš esmės priešingus orus, nei El Ninjo: vykstant La Ninjai, liūtys ir potvyniai užklumpa Australiją, Indiją ir kitas Ramiojo vandenyno pakrantėje įsikūrusias Azijos šalis, o vakarų Amerikoje tuomet vyrauja sausi orai. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu su potvyniais kaip tik ir kovoja pietryčių Azijos valstybės.
„Iš tiesų La Ninja buvo pernai ir jau turėjo baigtis, bet kovą žemės drebėjimai vėl viską su judino ir ji susiformavo iš naujo. Nors įprastai šitie reiškiniai vyksta cikliškai, kas 3, 4 ar 7 metus, bet dabar štai kartojasi du kartus iš eilės, nebeliko jokio ciklo“, – aiškino klimatologė.
Ar palyginti tolima La Ninja turi įtakos Lietuvos orams? „Taip, juk nėra jokių sienų, kurios tai sulaikytų, – sakė A. Galvonaitė. – Ir kai praeitą kartą buvo La Ninja, tuomet, prisiminkite, 2007–2008 metais Lietuvoje visai nebuvo sniego.“
Įprastai La Ninja užtrunka apie vienerius metus ir pasibaigti turėtų ateinančių metų kovą arba balandį. Taigi, jei jos poveikis bus pakankamai jaučiamas, galima tikėtis panašių orų kaip ir prieš ketverius metus.
Ekstremalius reiškinius prognozuoti sunku
Oficialioje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje galima rasti informacijos apie Lietuvoje užfiksuotus orų rekordus, pvz.: žemiausia oro temperatūra buvo 1956 vasario 1 d. Utenoje – 42,9 laipsniai šalčio; žemiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra – 16,4 laipsniai šalčio 1987 m. sausį Dūkšte. Ilgiausia stichinė pūga užfiksuota 1969 m. Panevėžyje: vasario 11 d. prasidėjusi pūga tęsėsi net 78 val. 25 min., t.y. daugiau kaip tris paras. Vėjo greitis tuomet buvo 16 m/s, o gūsiuose – iki 20 m/s.
Ar galima iš anksto numatyti tokius ekstremalius reiškinius? „Stebime orų mases ir galime numatyti pokyčius: ar šals, kokia bus temperatūra, bet vis sunkiau nuspręsti, kiek laiko tai truks – vieną, dvi ar tris dienas. Dažnai būname nustebinti“, – atskleidė meteorologė.
„Didėja temperatūrų svyravimai, ryškėja ekstremumai į abi puses, bet aišku, kad metinė oro temperatūra bus aukštesnė“, – klimato kaitos tendencijas apibrėžė A. Galvonaitė.
Žiemos bijoti neverta
Pastarieji dveji metai, lyginant su daugiamete Lietuvos statistika, pasižymėjo karštesnėmis vasaromis ir šaltesnėmis žiemomis, bet, A. Galvonaitės teigimu, nėra pagrindo manyti, kad taip bus ir toliau. „Neskirstykime, kad jei karšta vasara, tai bus šalta žiema, o jei drungna vasara – tada šilta žiema. Gali būti kaip tik drungna vasara, šalta žiema, o šiltas ruduo ir pavasaris, ir panašiai“, – netikėti stereotipiniais spėliojimais ragino specialistė.
„Žiema bus lietuviška. O lietuviškos žiemos būna visokios – ir su atodrėkiais, ir su šalčiais. Tai priklauso nuo to, kokios oro masės pas mus atkeliauja ir kiek ilgai pasisvečiuoja. Gal dėl viso pikto kokius šiltesnius kailinukus ir verta įsigyti, bet visąlaik jų nešioti tikrai neverta“, – juokaudama pokalbį baigė meteorologė.
