Kirgizstanas kyla it Feniksas iš pelenų. Kaip išnaudoti jos strateginę poziciją nepaliauja domėtis tiek JAV, tiek Rusija.
Šis netikėtas kalnuotos Vidurio Azijos valstybės iškilimas tarptautinėje arenoje daug pasako apie kaimynystėje vykstantį Afganistano karą, kovą dėl įtakos postsovietinėje erdvėje bei varžytuves dėl gausių regiono gamtinių išteklių.
Kirgisztanas yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje galima rasti kartu besiglaudžiančias amerikiečių ir rusų karines bazes. Matyti, jog abi šalys yra suinteresuotos jas išlaikyti ir plėsti. Galbūt todėl nė viena iš jų viešai nepasmerkė neskaidrios, praėjusią savaitę iškovotos, pakartotinės kirgizų prezidento Kurmambeko Bakijevo rinkimų pergalės.
JAV yra strategiškai svarbu išlaikyti savo bazę Biškeko priemiesčiuose, ypač dabar, kai maršrutai, einantys per Pakistaną, daro vis pavojingesni. Iš čia šalis palaiko ginklų ir kitų reikmenų tiekimą NATO misijai Afganistane. Kirgistano sostinėjė įsikūrusi amerikiečių bazė užkimšta „C-17” tipo krovininiais lėktuvais ir „KC-135” degalų orlaiviais, kurie lengvai pasiekia Afganistaną. Kiekvieną mėnesį bazėje zuja apie 30 000 karinio personalo darbuotojų.
Šie karininkai ir lėktuvai kelia didžiausią susirūpinimą Kremliui. Rusija ne kartą mėgino priversti Kirgizstaną išstumti amerikiečių bazę, tačiau visąlaik nesėkmingai. Kaip žinia, Vidurio Azijoje Kremlius ne tik jaučiasi turįs išskirtines teises, bet ir reiškia godžias pretenzijas į regiono gamtinius resursus.
Tačiau tuo pačiu metu jis puikiai suvokia karo Afganistane reikšmę. Ne veltui Rusija leido amerikiečiams savo teritorijoje pervežti karinę techniką. Pastarųjų pralaimėjimas kare galėtų dar labiau pakurstyti Rusiją iš paribių graužiančio ekstremizmo plitimą. Be to, rusų karo Afganistane randai dar nėra visiškai sugiję, todėl ji iš esmės simpatizuoja Vašingtono misijai. Kaip bebūtų, Rusijai ramybės neduoda mintis, kad JAV gali ilgam nuleisti šaknis Vidurio Azijoje.
Rusijos reikšmė postsovietinėje erdvėje buvo nuolatinės šalių trinties pagrindas. Vos prieš savaitę JAV viceprezidentas Džozefas R. Baidenas vizito į Ukrainą ir Gruziją metu išpeikė Rusiją už jos „XIX a. įtakos sferų koncepciją“.
Kinija, dar viena galinga žaidėja regione, taipogi suvokia islamiško fundamentalizmo sklaidos grėsmę. Kinų būgštavimų pagrįstumą puikiai iliustravo mėnesio pradžioje netoli sienos su Vidurio Azije kilę uigūrų, musulmoniškos etninės grupės, neramumai. Todėl kinai taip pat neatsisako investuoti milijonus į šį regioną.
Nors kinai ten karinės bazės ir neturi, sklando kalbos, kad jie sieks ją įsteigti. Prancūzai, vokiečiai ir indai taip pat turi vienokius ar kitokius atramos taškus Vidurio Azijoje.
„Visos šios jėgos turi gyvybiškai svarbių interesų regione. Kalba čia eina ne vien apie ekonomiką, bet ir apie stabilumą. Jei kas nors rimto nutiktų Vidurio Azijoje, tai paliestų visus – Pakistaną, Afganistą, Kiniją – ir neabejotinai turėtų sunkių pasekmių kitoms šalims“, - žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Maskvoje analitikas Andrejus V. Fedorovas.
Pastaraisiais mėnesiais būtent amerikiečių bazei Biškeke buvo lemta virsti kovos dėl įtakos lauku. Rusai paviešino tariamus „nešvarius darbelius“, vykstančius amerikiečių bazėje, įsikūrusioje šalia „Manas tarptautinio oro uosto“. Pasak valdžios kontroliuojamos rusų žiniasklaidos , amerikiečių bazė – pats tikriausias heroino, prostitučių, kūdikių ir netgi žmogaus organų kontrabandos centras.
Amerikiečių karininkai savo ruožtu išgirdę kaltinimus išpūčia akis. Pasak jų, jie palaiko labai menkus ryšius su rusų kolegomis, įsikūrusiais bazėje, esančioje netoli Biškeko.
Kirgistanas patrauklia šalimi kariniams įtvirtinimams virto dėl savo sąlyginai atviros visuomenės ir mažiausiai autoritariško lyderio regione. K. Bakijevas savo ruožtu sumaniai išnaudoja šį dvišalį „trynimosi alkūnėmis“ žaidimą savo teritorijoje.
Iš Maskvos jis „išlupo“ 2 mln. dolerių paramos įvairiomis paskolomis už tuščią pažadą uždaryti amerikiečių bazę. O amerikiečiams 17.4 mln. dolerių pakėlė metinę „Manas“ bazės nuomą bei užsitikrino 100 mln. dolerių paramos kitokia forma.
K. Bakijevas taip pat susilaukė šilto padėkos laiško iš Barako Obamos bei aukšto JAV diplomato Viljamo Burnso vizito. Pagal naują susitarimą, „Manas“ bus vadinamas ne „karine baze“, o „tranzitiniu centru“.
Kremlių toks JAV meilikavimas Kirgisztanui ne juokais papiktino, todėl prieš kelias savaites V.Putinas į šalį pasiuntė du patikimus draugus - ministro pirmininko pavaduotoją Igorį Sečiną ir gynybos ministrą Anatolijų E. Serdiukovą, kurie turėjo pasiųsti Bakijevui aiškią žinutę: rusai nori dar vienos karinės bazės.
Tikimasi, jog greitu metu dėl jos bus sukirsta rankomis. Išlieka abejonių, ar Rusijai kariniu požiūriu tokios bazės tikrai reikia, bet Kremlius to kvestionuoti nėra linkęs.
„Tai simbolinis veiksmas, kuris įkūnys Rusijos būtį regione, jos didumą, jos atsitiesimą“, - teigė Vidurio Azijos analitikas Sergėjus Panarinas. „Tai pati tikriausia imperijos nostalgija“, - pridėjo.
