Ką gi, ir vėl mes čia, toje pačioje, ne pačioje smagiausioje situacijoje. Stovim prieš veidrodį ir žiūrim į pabrinkusius paakius ir užkritusius akių vokus ir kamuojamės klausinėdami savęs: „Kodėl reikėjo pulti taip žemai? Tikriausiai vakar visi matė mane girtą ir juokėsi... O kas jei prisikalbėjau kvailysčių?“
Visgi linksmybės lydimos alkoholio neretai atsiperka itin skaudžiai. Visos smagios akimirkos atsiperka galvos skausmais, svaiguliu, skrandžio veiklos sutrikimais ir ne pačiomis maloniausiomis mintimis. Pamažu, gerai prisivalgius ir pagaliau užmigus pagirios dingsta, tačiau, žala, padaryta organizmui, vistiek išlieka (refinery29.com)
„Oj... kad kada dar gerčiau“, – turbūt bent keletą kartų kiekvienas sau esame pasakęs. Tai kodėl savo žodžio nesugebame ištesėti? Pasirodo prie alkoholio vartojimo esame pripratinti nuo neatmenamų laikų.
Dar šią savaitę Nacionalinė mokslų akademija internete paskelbė ilgai vykusių tyrimų rezultatus, kurie byloja, jog pasauliui evuliucionuojant maždaug per 70 mln. metų žmonių kūnuose išsivystė tam tikras, alkoholiui virškinti skirtas fermentas. Daugiausiai lėmusi genetinė mutacija, optimizuojanti šio fermento veikimą įvyko maždaug prieš 10 mln. metų.
Tyrėjų manymų, šis procesas pradėjo vystytis tuomet, kai mūsų protėviai pradėjo ragauti fermentuotuotų vaisių rastų ant miško grindinio. Gebėdami virškinti vaisius, nepaisant to, kiek alkoholio ten yra – jau kūrė pamatus galimybei kažkada specialiai pradėti gerti alkoholį. Kuomet kalbame apie protėvius, į jų gretas įeina ir vaisių neatsisakančios gorilos bei šimpanzės.
Per galybę metų alkoholio gėrimas taip evoliucionavo, kad žmonės išmoko net prisitaikyti, išgerti tam tikrą normą, sustabdyti šį procesą, nors smegenys prašo ko kito, iškęsti pagirias ir kita. Žodžiu tai tapo visiškai normalu paprastam žmogui.
Tačiau, kad ir kaip įprasta atrodytų pakelti raudono vyno taurę laisvą savaitgalio vakarą – vis gi organizmui tai tikrai nieko gero neduoda. Vartojant alkoholį organizme kuriasi acetaldehidas, toksinė medžiaga, kuri alina organizmą, o ypač kepenis. Dėl šios medžiagos blaivantis mus kaskart kamuoja bjaurios pagirios.
