„Jeigu pasižiūrime vyrų savižudybių kreives Lietuvoje, jos yra kaip istorijos vadovėlis - absoliučiai sutampa su istoriniais procesais. Visų pirma, savižudybių rodikliai išaugo sovietmečiu, ryškus kritimas buvo per Sąjūdžio išsivadavimą ir Nepriklausomybės atgavimo laiką, tas kritimas laikėsi apie penkerius metus, ir paskui vėl ryškus kilimas, kai reikėjo kurti naują tvarką, naują valstybę, resursų nėra, žmonės susiduria su baisingais iššūkiais“, - laidoje „Suredaguota ateitis“ sakė D. Gailienė.
Pasak psichologės, labiausiai pažeidžiami buvo mažiausiai iniciatyvos turintys, į alkoholį linkę žmonės. D. Gailienės teigimu, sovietinės traumos padarinys yra ir tai, kad mūsų psichikos sveikatos politika tuos visus metus buvo labai silpna.
„Šiuolaikiško supratimo, kas yra visuomenės sveikata, kas yra visuomenės psichologinė sveikata labai stokojo ir dėl to nėra ir jokių priemonių“, - teigė ji.
Psichologė pasakojo, kad iki atėjo sovietai, Lietuvoje buvo patriarchalinė sistema ir vyrai aiškiai žinojo savo rolę, o paskui viskas staiga pasikeitė:
„Kai atėjo sovietinė okupacija, pirmiausia vyrus, pirmiausia kaime ir sumaitojo: vienus išvežė, kitus suvarė į kolchozus, kiti į mišką išėjo. Psichologiškai tai reiškia, kad visos egzistencijos, kuri buvo, neliko per kelis mėnesius“, - teigė D. Gailienė.
