Atsakymas – banalus ir labai paprastas: todėl, kad jiems to reikia ir patinka. Juk visi žmonės perka tai, kas jiems patinka. Žvelgiant iš kitos pusės, vyrai perka prostitučių paslaugas dėl to, kad jie negauna to, ko nori iš savo žmonų ar draugių. Tiesa, tvirtinimas, kad pas prostitutes eina tik tie vyrai, kuriems „neduoda“ žmonos, neseniai D.Britanijoje atliktais tyrimais nepasitvirtino. Žinoma, negalima neigti, kad tokių nėra prostitučių klientų tarpe, tačiau dauguma sekso pirkėjai – tai daugiausiai vyrai, atstovaujantys įvairiems socialiniams sluoksniams: bankininkai, tolimųjų reisų vairuotojai, mokytojai, dvasininkai ir net policininkai.
Pagrindinė priežastis, stumianti vyrus eiti pas „sekso verges“
Apibūdinti vieningą kliento psichologinį portretą prostitutės kol kas neįstengia. Vienintelis, kas buvo pastebėta, kad tie, kurie norėjo santykiauti be prezervatyvų, paprastai pasižymėjo agresyvumu ir grubumu, nors kasdieniniame gyvenime buvo ganėtinai tolerantiški, santūrūs, pasiekę karjeros aukštumų, gerai uždirbantys vedę ir turintys vaikų vyrai. Susidaro įspūdis, kad kuo „lygesnis“ ir sotesnis jų gyvenimas, tuo labiau iškreiptas požiūris į intymiąją sferą. Nors paviršutiniškai pažvelgus, pagrindinė priežastis, stumianti vyrus eiti pas „sekso verges“ – tai patenkinti savo prigimtinius instinktus. Na, staiga užsimanė sekso, o greta moters nėra, ar vis dėlto kur nors yra, tačiau dėl kažkokios priežasties su ja negalima taip, kaip norėtųsi. Kitaip tariant, nepavyktų realizuoti kokių nors seksualinių fantazijų su ta moterimi ar savo žmona. Turbūt nerasi vyro, kuriam nepatiktų oralinis seksas, tačiau ir jų tarpe atsiranda tokių, kurie įsitikinę, kad santykiauti oraliniu būdu – prostitutės darbas, nes žmoną toks dalykas žemina. Jau nekalbant apie tokias žmonas, kurioms oralinis seksas – iškrypimas.
Ir prostitutė – žmogus
Mokslininkų tvirtinimu, kol kas pavyko išsiaiškinti du skirtingus vyrų, perkančių prostitučių paslaugas, tipus. Pirmajam tipui priklauso taip vadinami pragmatiški romantikai. Dažniausiai tokie vyrai eina pas vieną ir tą pačią prostitutę. „Blogiausiu“ atveju, pas jos „pavaduotoją“. Remiantis vieno Amerikoje atlikto tyrimo duomenimis, du trečdaliai klientų naudojosi vienos ir tos pačios prostitutės paslaugomis 50 kartų. Ir jie užduoda jai dažniausiai tokius klausimus: „Lora – tai tavo tikras vardas?“, „Iš kur tu kilusi?“, taip pat negaili dovanų ( be užmokesčio už intymias paslaugas). Svarbiausia, supranta, kad ir prostitutė – žmogus.
Mokslininkų įsitikinimu, vyrai, einantys pas prostitutes, turi problemų tarpusavio santykiuose su „normaliomis“ moterimis. O prostitutės patenkina ne tik jų įprastus seksualinius poreikius, bet ir seksualines fantazijas, kurių nė iš tolo negali realizuoti su savo žmonomis. Kitaip tariant, prostitutės suteikia vyrams pakankamai įtikinamą emocinio artumo, psichologinio stabilumo ir empatijos iliuziją. Tačiau jei visi klientai būtų tokie, prostitucija, greičiausiai, nebūtų blogas dalykas.
Prostitucija – viena pavojingiausių žmogaus sveikatai profesijų
Antrajam prostitučių klientų tipui priklauso vyrai, kurie jau nepasižymi žmogiškumu. Tai – revanšistai. Jiems prostitutė- „socialiai mirusi“ moteris, ant kurios jie „daro atsispaudimus.“ Tokie vyrai jau neįžvelgia prostitutėje žmogų. Ji jiems – tik prekė. Be sielos, bejėgės ir beteisės. Santykiaudami su prostitute šių vyrų vienintelis tikslas – patenkinti savo seksualinius poreikius bei pademonstruoti savo valdingumą prieš moterį.
Tačiau nesvarbu apie kurį sekso pirkėjo tipą bekalbėtume, įprotis naudotis prostitutės paslaugomis iš dalies laikoma adikcijos forma. Tai pripažino praėjusiais metais Australijoje atliktais tyrimais 83 proc. vyrų.
Kol bus paklausa, tol bus pasiūla
Dabar pora žodžių apie pačias prostitutes. To paties tyrimo duomenimis, paaiškėjo, kad 25 proc. moterų renkasi seniausią pasaulyje profesiją „iš pašaukimo“. Kitaip tariant, dėl didžiulio noro apskritai turėti intymių santykių su vyrais. Tuo tarpu 75 proc. – ne iš gero gyvenimo... Pasak tyrinėtojų, prostitucija – viena pavojingiausių žmogaus sveikatai profesijų, net gyvybei, nes prostitucija besiverčiančios moterys - mušamos, prievartaujamos, užkrečiamos venerinėmis ligomis, net nužudomos.
Šioje „verslo“ sferoje paklausa gimdo pasiūlą, o ne atvirkščiai. Nebūtų „mokamos meilės“ paklausos, nebūtų ir prostitučių. Todėl šiuo atveju, turbūt, labiau priimtinas būtų švediškas prostitucijos problemos sprendimo būdas, kai įstatymu draudžiama pirkti, o ne parduoti „prekę“. Nes, kai baudžiami klientai, o ne prostitutės, turi daugiau logikos ir prasmės.
