Visuotinai pripažinta, kad skiepai yra ekonomiškai efektyviausia intervencija į visuomenės sveikatą, nepaisant to, kad šiuolaikinės vakcinos yra brangios. Skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, yra viena prioritetinių užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonių. Pasak visuomenės sveikatos specialistės Alinos Didžiokienės, skiepai padeda apsaugoti asmenis nuo užkrečiamųjų ligų ir kontroliuoti jų paplitimą. Pavyzdžiui, skiepai išnaikino tokias pavojingas ligas kaip raupai ir poliomielitas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Pasauliniame 2011–2020 vakcinacijos veiksmų plane primenama, kad skiepijimai yra ir turėtų būti pripažįstami ne tik kaip esminė žmogaus teisės į sveikatos priežiūrą dalis, bet ir kaip asmens, visuomenės ir valdžios pareiga, nes skiepijimai kasmet padeda išvengti 2,5 milijonų žmonių mirčių. Didžiulis vakcinomis valdomų ligų sergamumo sumažėjimas sukėlė ir paradoksalių rezultatų. Imunoprofilaktika yra tokia veiksminga, kad net baigiama užmiršti, kokios grėsmingos yra ligos, nuo kurių gali apsaugoti skiepai. Dažnai girdima nuomonė, kad skiepai yra nebereikalingi, net medikai kartais ima abejoti vakcinų veiksmingumu. Šiais laikais daugelis žmonių nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės atvejų. Dėl to dalis jų kelia klausimą, ar vakcinos yra reikalingos, tačiau jos turi būti skiriamos dėl keleto labai svarbių priežasčių: Vakcinacija gali išgebėti gyvybę. Saugių ir veiksmingų vakcinų dėka vienos ligos, sukeliančios rimtas komplikacijas ir mirtis pašalintos, kitos eliminuojamos (poliomielitas, tymai, raudonukė). Vakcinos – saugios ir efektyvios, kadangi jos yra vaistiniai preparatai, atitinkantys tarptautinius reikalavimus. Vakcinos, kaip ir visi kiti vaistai, registruojamos (leidžiama juos naudoti) tik įvertinus jų saugumą ir efektyvumą. Nepageidaujamos reakcijos dažniausiai lengvos ir savaime praeinančios, sunkios reakcijos pasitaiko ypatingai retai. Rizika susirgti vakcinomis valdoma liga – kur kas didesnė. Vakcinacija apsaugo aplinkinius. Sumažėjus skiepijimo apimtims, vis dažniau kyla užkrečiamųjų ligų protrūkiai. Kai kurios ligos vis dar egzistuoja aplinkoje, tačiau pakankamai retai (pvz.: tymai, parotitas ir raudonukė). Sumažėjus imunizacijos apimtims, gali vėl kilti šių ligų protrūkių, galimos vaikų mirtys. Vakcinacija taupo laiką ir pinigus. Susirgęs asmuo neina į darbą, perka vaistus, guli ligoninėje, slaugo namie susirgusį vaiką. Liga gali sukelti komplikacijas dėl kurių sveikimo procesas sunkėja, ilgėja. Skiepijimo programų esmė – asmens ir visuomenės apsauga. Vakcinacija apsaugo ateities kartas. Skiepų dėka pasaulyje išnaikinti raupai, ES – poliomielitas, iki 2020 m. ES siekiama išnaikinti tymus ir raudonukę. Kai kurios vakcinomis valdomos ligos tapo itin retos, tai nulėmė ilgalaikiai skiepijimai. Ateityje, skiepais išnaikinus aplinkoje cirkuliuojančius sukėlėjus t.y. pašalinus ligą, nereikės nuo jos skiepyti vaikų, anūkų ir proanūkių.
Kai kurios ligos yra taip paplitusios, kad sprendimas neskirti vakcinos yra sprendimas prisiimti šios ligos riziką (pvz., kokliušas). Kai kurios ligos išsivysčiusiose šalyse iš esmės išnyko (pvz., poliomielitas ir difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose ir toliau sukelia protrūkius. Šias ligas keliautojai arba imigrantai gali labai lengvai įvežti į šalį.
Ruošianti Europos imunizacijos savaitei, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo seminarus apie imunizacijos skatinimą ugdymo įstaigose, dirbant su mokyklų ir darželių bendruomenėmis, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems veiklą Kauno miesto mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Taip pat Europos imunizacijos savaitės laikotarpiu organizuojama radijo viktorina – klausytojai, išgirdę paruoštą informaciją ir telefonu atsakę į klausimus, galės laimėti prizus. Kauno miesto poliklinikose ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose organizuojamos akcijos, kurių metu asmenys galės pabendrauti su visuomenės sveikatos specialistais ir gauti Kauno visuomenės sveikatos biuro išleistą metodinę medžiagą „Apie skiepų kalendoriaus ligas“. Kauno miesto mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai supažindinami su imunologijos istorija, išskirtiniais atvejais skiepijimo praktikoje, jiems dalinama metodinė medžiaga.
