„Via Baltica“ keliu verta nuvažiuoti į Punską. Tai tik tūkstantį gyventojų teturintis miestelis, tačiau čia galima laisvai susikalbėti lietuviškai, mat 75 proc. gyventojų – dzūkai. Be to, Punskas – svarbus Lenkijos lietuvių kultūros centras, kuris tik 1920 m., lenkams sulaužius Suvalkų sutartį, kartu su Seinų, Suvalkų ir Augustavo apskritimis atiteko Lenkijai.
Punsko centre, ant to paties vardo ežero kranto, Adomo Mickevičiaus gatvėje, į dangų šauna neogotikos stiliaus Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios bokštai. Nuo 1597 m. čia stovėjo medinė bažnyčia, tačiau ji ne kartą kentėjo nuo gaisrų, tad galiausiai 1881 m. buvo pastatyta mūrinė. Ši ypatinga tuo, kad jos vidaus sienos puoštos lietuviškų tautinių juostų ornamentais, o už šventoriaus stovi keli lietuviški koplytstulpiai. Sekmadieniais mišios čia laikomos lenkų, o dukart per dieną – ir lietuvių kalbomis.
Įdomus ir Punsko buities muziejus, primenantis Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Čia eksponuojama XIX–XX a. kaimo sodyba, perteikta tradicinė lietuvių buitis, būdinga etniniam Pietų Lietuvos pakraščiui. Reikėtų užsukti ir į Juozo Vainos 1997 m. įkurtą miestelio etnografijos muziejų, įsikūrusį Lietuvių kultūros namuose, kuriame eksponuojama kaimo moterų darbų paroda, didelė monetų kolekcija, atskira salė skirta lietuvių lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui.
Pasigrožėti tautodailės dirbiniais ir jų įsigyti galima šimtamečiame mediniame pastate šalia bažnyčios. Čia nuo 1995 m. veikia senosios klebonijos galerija-muziejus. O ambulatorijos patalpose rasite istorijos muziejų, kurio ekspozicija skirta jotvingiams – pirmiems Punsko gyventojams, ir Suvalkų krašto leidiniams lietuvių kalba. Už 4 km nuo Punsko, važiuojant pro Trakiškius, rasime Šilainės kaimą, kur surasite atkurtą prūsų ir jotvingių gyvenvietę.
Judrusis Kauno kelias
70 tūkst. gyventojų turintys Suvalkai – pramoninis miestas, tačiau nedidelį jaukų jo senamiestį pamatyti verta. Miestas pasitinka sutvarkytomis gatvėmis, renovuotais daugiabučiais, naujais šaligatviais pėstiesiems ir takais dviratininkams. Jo traukos centras – Arkadijos lagūna, dirbtinis vandens telkinys netoli per miestą tekančios Juodosios Ančios upės. Ši vieta patrauks norinčiuosius atsigaivinti: ant lagūnos krantų įrengti paplūdimiai, sporto salė, viešbutis su baseinu.
Tado Kosčiuškos gatvė – viena judriausių ir ilgiausių Suvalkuose. Čia įsikūrusi miesto rotušė, Suvalkų krašto muziejus, šalia – puošnus angliško stiliaus Gegužės 3 d. Konstitucijos parkas su gėlynais, fontanais ir saulės laikrodžiu. Ši gatvė įdomi tuo, kad anksčiau buvo vadinamojo Kauno kelio, arba Peterburgo prospekto, dalis, caro metais jungusio Varšuvą su Sankt Peterburgu.
Neįprasta Augustavo kanalo atrakcija
Augustavo miestas, kurį supa miškai ir kanalai, primins Lietuvos kurortus: pušynai ir sanatorijos primena Druskininkus, o miesto vandens kanalas su jachtomis, baidarėmis ir valtimis labai jau panašus į Galvės ežero Trakuose pakrantę. Kėdainių dydžio Augustavas – vienas svarbiausių Lenkijos vandens sporto centrų. Vasaros sezono metu čia suplaukia baidarių ir kanojų irkluotojai, o turistai gali stebėti jų treniruotes po atviru dangumi.
Vandens pramogų gausu ir apylinkių ežeruose bei kanaluose. Bet kurioje Augustavo turizmo įstaigoje galima įsigyti bilietus į ekskursijas laivu, o Augustavo kanalu pasiplaukioti tiesiog būtina. Antikvarinis autobusas (tokių Lietuvoje nebepamatysi) keliskart per dieną veža turistus į Studzienčizną 8 kilometrų – nuo čia prasideda kelionė garlaiviu. Iš pradžių atrodo, kad pinigus sumokėjote be reikalo: kanalas išplatėja į ne itin išvaizdų Studzienišnės ežerą, tačiau po keliolikos minučių, kai garlaivis į spraustis į per ankštą kanalo susiaurėjimą, saugomą medinių vartų, keleiviai ima jaudintis. Pakyla šliuzo vartai, ir garlaivis įkrenta į kanalo „vonelę“ – Pževiežo šliuzą, daužydamasis bortais į jo kraštus. Tuomet „vonelė“ ima pildytis vandeniu iš kitapus vartų esančio Balčio ežero, o jūs visu kūnu pajuntate, kaip pakyla tonas sveriantis laivas. Pasiekęs tinkamą aukštį, pagaliau jis ištrūksta iš šliuzo: tai ir yra pasiplaukiojimo Augustavo kanalu „perliukas“!
Pasisukiojęs Balčio ežere, kurio statūs erozijos pažeisti krantai primena Kauno marių šlaitus, garlaivis vėl pralinksmina turistus sprausdamasis į šliuzą – tuo valandos trukmės kelionė baigiasi. Tačiau pasiekus krantą skubėti atgal į Augustavą nevertėtų – čia smagu pasivaikščioti sausuma, pasigrožėti Kristaus kelio stacijomis, medine kaimo bažnytėle ir popiežiaus Jono Pauliaus II paminklu arba išmėginti skriejimą vandens slidėmis.
V. Žuklevičius
