Giedrė POTELIŪNAITĖ
Nors statistikos skaičiai dar ir nerodo, aplink tik ir tekalbama, kad Lietuvoje nusikalstamumo lygis gerokai išaugo. Neramu tiek didmiesčiuose, tiek miesteliuose, tiek kaimuose. Apsilankėme Rukloje, kuri pastaruoju metu ne kartą minėta kriminalinėse suvestinėse.
Daugelis Ruklą pirmiausiai sieja su pabėgėlių priėmimo centru ir mano, kad kaip tik jo gyventojai kelia daugiausiai problemų ir labiausiai prisideda prie kone dvigubai išaugusių nusikalstamumo rodiklių miestelyje. Rukloje dislokuoti ir trys Lietuvos kariuomenės padaliniai.
Pašalpų diena - neramiausia
Vos įvažiavę į Jonavos rajone esantį 2500 gyventojų turintį Ruklos miestelį, išvydome policijos ekipažą, sukantį ratus gatvėmis. Atrodo, ramu ir tylu - vienas kitas praeivis skuba savo reikalais, keletas pagyvenusių rukliečių ant miestelio centre esančių suolelių mėgaujasi grynu oru, jaunos mamos su vežimėliais ir mažais vaikais dalijasi šeimyniniais rūpesčiais.
Kiek didesnis susibūrimas prie pastato, kuriame įsikūrusi daugiausiai bedarbių Jonavos rajone turinčio miestelio seniūnija, ambulatorija ir vaistinė - čia pensininkai skuba pirkti vaistų, o ir dėl nelengvos gyvenimo naštos užsuka pasiguosti kam nors iš seniūnijos darbuotojų.
Dar vienas rukliečių mėgstamas "taškas" - parduotuvė ir netoliese esantis baras. Čia visada galima pamatyti bent keletą į alaus "bambalius" įsikibusių ir niūrią mažo miestelio kadienybę svaigalais skaidrinančių gyventojų. Ypač daug lankytojų baras ir parduotuvė sulaukia pašalpų mokėjimo dieną - tada čia pamatysi ne tik stoviniuojančių, bet ir jau prigulusių klientų.
Centre esančių penkiaaukščių namų kiemai tušti ir apmirę - tie, kurie dar nepraradę darbo - dirba, o kiti, susispietę nedideliuose butukuose, laukia geresnių laikų. Apgriuvę buvusių kareivinių pastatai, dar nuo sovietmečio likusių statinių griaučiai palydi vykstant į miestelio gale įsikūrusį pabėgėlių priėmimo centrą. Jo pastatas gražiausias ir moderniausias Rūkloje - "miestelio puošmena", kaip juokaudami sakė rukliškiai. Bet apie centrą ir jo gyventojus - vėliau. Pirmiausiai - apie neramų pačių rukliškių gyvenimą.
Nebijo net pareigūnų
"Situacija Rukloje tikrai kelia didelį nerimą, - sako Jonavos policijos komisariato, kuris prižiūri ir Ruklą, pareigūnai. - Nusikalstamumas, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo kone dvigubai. Pernai per sausio - vasario mėnesius buvo užregistruotos 7 vagystės, o šiemet - jau 14. Pernai sveikatos sutrikdymų nebuvo, o šiemet per du mėnesius užregistruoti du".
"Užregistruota gal ir 14 vagysčių, bet nereikia pamiršti, kad ne visos jos registruojamos. Dėl kai kurių žmonės į policiją tiesiog nesikreipia. Pats žinau ne vieną tokį atvejį, - teigia Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis. - SOS signalą mes siuntėme jau seniai. Pats kalbėjausi su tuometiniu vidaus reikalų ministru Regimantu Čiupaila ir įspėjau jį apie padėtį miestelyje. Todėl tai, kas nutiko kovo 22 dieną, man nebuvo netikėta".
Minėtos dienos įvykis gal ir nenustebino seniūno, bet Rukos gyventojus jis pribloškė. Du policijos pareigūnai, ketinę išvežti viešosios tvarkos pažeidimu įtariamą Vitalių S., buvo apsupti jo girtų draugelių, tie ėmė grasinti policininkams susidorojimu. Kad apsigintų nuo 20 agresyviai nusiteikusių vyrų, pareigūnai turėjo šauti į orą. Tai rukliškių per daug neišgąsdino ir įtariamąjį išgabenti pavyko tik pasikvietus pastiprinimą. Vitaliui buvo surašytas eilinis administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dar tą patį vakarą jis buvo paleistas į namus. Nei vieno iš agresyvių policijai pasipriešinusių vyrų policija nesulaikė ir neketina to daryti, užtat pradėjo tyrimą dėl... tarnybinio ginklo panaudojimo.
"Ką gali padaryti du Rukloje patruliuojantys pareigūnai prieš nevaldomus, nuo alkoholio apsvaigusius ir visiškai suįžūlėjusius asmenis?" - retoriškai klausė seniūnas. G. Jasiulionis papasakojo ir apie autobusų parko direktoriaus pranešimą, kurio jis sulaukė visai neseniai. "Direktorius informavo, kad Rukloje buvo užpultas autobusas. Vakare paskutinio reiso metu į sustojusį autobusą įsiveržė keletas rukliškių ir ėmė terorizuoti, pulti vairuotoją. Šis spėjo pasprukti, bet chuliganai smarkiai nuniokojo autobusą. Policijai apie tai jau pranešta, bet kažin ar tai ką nors pakeis..."
Daugiausiai socialinių būstų
Anot G. Jasiulionio, Rukla visada garsėjo nusikalstamumu, o visoje šalyje padaugėjus tokių įvykių, Rukloje jie pasipylė pirmiausiai ir gausiausiai. "Visi žino, kad Rukla - tai antrasis Didžiasalis. Išvedant okupacinę kariuomenę, į pusvelčiui parduodamus rusų kariškių butus čia susikėlė asocialūs asmenys iš visos Lietuvos. Net 25 procentai visų Ruklos butų priklauso savivaldybės socialiniam fondui. Taigi galite įsivaizduoti, kokia gyventojų dauguma, - sako seniūnas. - Dar viena didžiulė problema - jaunimas. Užaugo visiškai nevaldoma karta, kuri nieko nebijo. Jauna demokratija pavirto į anarchiją, o jos užauginti vaikai - į plėšikus ir banditus".
Nors Rukloje dislokuota ketvirtadalis Lietuvos kariuomenės, iš pastarosios seniūnas sakosi nesitikintis sulaukti pagalbos, mat įstatymiškai kariškiai negali kištis į civilių gyvenimą. O šių įstatymų net ir tokiu sunkmečiu tikrai niekas nežada keisti...
Seniūnas stengiasi daryti viską, kad jo prižiūrimas miestelis nors kiek lengviau atsikvėptų. "Susitikęs su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene, išdėsčiau jai visas Ruklos problemas, pateikiau miestelio ateities viziją. Pagrindinė tema, be abejo, buvo kriminogeninė padėtis, ir išeitys, kaip Ruklą "ištraukti" iš tokios situacijos. Tai jau trečias ministras, su kuriuo susitikau. Nors susitikimai iškart apčiuopiamų rezultatų neduoda, mums reikalinga ir moralinė parama", - sakė G. Jasiulionis.
Sunerimęs seniūnas apgailestauja, jog dėl policijoje atliekamų reformų Rukloje neliko nuovados. "Buvo ilgai diskutuojama dėl pabėgėlių priėmimo centro įkūrimo Rukloje. Galiausiai nuspręsta, kad jis galės įsikurti tik šalia įkurdinus policijos nuovadą. Centras yra, o nuovados nebeliko - tai irgi nepagerina kriminogeninės situacijos Rukloje", - sakė seniūnas.
Pabėgėliai neturi laiko nusikalsti
"Pabėgėlių priėmimo centre šiuo metu gyvena 60 žmonių, bet didžiausias problemas kelia tikrai ne jie, o vietiniai gyventojai", - sako centro direktoriaus pareigas jau 15 metų einantis Algimantas Dieninis. - Gal bėda, kad mes, lietuviai, visada norime atrodyti geresni, nei šapelio nenuskriaudžiantys ir mėgstame kitus apjuodinti, kad patys taptumėme baltesni".
Už centro ribų su valstybės parama gyvena dar 137 pabėgėliai - 60 jų įsikūrę Elektrėnuose, 42 Kaune, 27 Vilniuje, 11 Lentvaryje, 14 Jonavoje ir po keletą kituose miestuose. Policijos suvestinėse jų pavardės seniai nefigūruoja. "Iš tiesų yra buvę visokiausių incidentų. Pats žinau, kad mūsų centro globotiniai yra ir juvelyrinę parduotuvę išplėšę, ir prokuroro automobilį pavogę, bet nieko panašaus pastaruoju metu nevyksta, - tikina A. Dieninis. - Pastaruoju metu griežtinama pabėgėlių priėmimo tvarka, skiriama daugiau kontrolės, apkarpomos pašalpos, todėl jie labiau rūpinasi įsidarbinimu ir įsiliejimu į visuomenę, o ne įstatymų laužymu".
Šiemet pirmi metai, kai priimtos įstatymo pataisos, kurios leidžia pabėgėlius grąžinti į buvusios Sovietų Sąjungos šalis, o tai, anot direktoriaus, pabėgėlius dar labiau motyvuoja stengtis įsitvirtinti Lietuvoje. "1996 metais Pabradėje buvo kilęs pabėgėlių maištas. 2000 žmonių susitelkė ir ėmė reikalauti sau geresnių salygų, daugiau dėmesio ir pinigų. Tačiau laiku išleidus reikalingus teisės aktus, šita situacija buvo ištaisyta. Ir Rukloje buvo susibūrusi grupelė pabėgėlių, kurie norėjo savo tvarką miestelyje įtvirtinti, tačiau vietinių jaunuolių grupės greitai juos apramino. Dabar esame pasiskirstę, kas už tuos žmones atsakingi, ir problemų nebeliko", - tvirtino A. Dieninis.
Direktorius papasakojo apie centro gyventojams nustatytą tvarką. Išeiti už centro ribų pabėgėliai gali tik nuo šeštos ryto iki vienuoliktos vakaro. Per 6-9 mėnesius, kuriuos jie praleidžia centre, jiems vedamos paskaitos apie Lietuvos įstatymus, mokoma lietuvių kalbos pagrindų, jie įrašomi į darbo biržoje rengiamus kursus specialybei įgyti, o vėliau įsidarbina. "Taigi jie yra užsiėmę ir motyvuoti. Net dėl alkoholio problemų su pabėgėliais mums nekyla, nekalbant apie vagystes ar užpuolimus", - sakė A. Dieninis.
Direktorius įsitikinęs, kad Lietuvoje nėra jokios tautinės nesantaikos, o lietuviai - labai tolerantiška tauta. "Visi rasiniai ir tautiniai nesutarimai tėra bandymas sukurstyti pykčius, tačiau viusomenė atvykėliams nėra priešiška", - sako jis.
Kiekvieną naktį - "nuotykiai"
Skubame pasiteirauti pačių rukliškių - ar tikrai pabėgėlių centro gyventojai nekelia jiems baimės ir kas gi iš tikrųjų siautėja Rukloje?
"Tie pabėgėliai čia išvis niekuo dėti. Mano grupėje yra keletas jų vaikučių ir jie niekuo nesiskiria nuo vietinių, o jų tėvai išties rūpestingi, - sakė Ruklos miestelio gatvėje pakalbinta darželio auklėtoja Olga. - Problema yra miestelyje siautėjantys vietiniai girti banditai, kurie varo siaubą ir drumsčia ramybę visiems gyventojams".
Olgai antrina pensininkė Vilma, kuri sakosi jau seniai bijanti ramiai išeiti iš namų. "Vakarais geriausia tupėti namuose, bet kad ir vakaro nereikia. Va prieš keletą dienų moteris septintą ryto stotelėje laukė autobuso, tai buvo apiplėšta ir dar sumušta. Aš pati praeitą savaitę skambinau į policiją, nes kažkokie trys neaiškūs tipai sukiojosi namo laiptinėje. Policija sakė, kad nevažiuos, nes jie nieko blogo nedaro. Bet ar reikia laukti, kol padarys?" - svarstė Vilma.
Moteris sakė, kad nutirpus sniegui, su siaubu pastebėjusi, jog šalia jos namų aikštelėje ant žemės primėtyta daugybė panaudotų švirkštų. "Pilna Rukloje narkomanų. Vakare prie parduotuvės, būna, sustoja kokia mašina, užsileidžia muziką visu garsu, geria iš tų plastmasinių butelių ir narkotikus vartoja. Kaip pro tokius praeiti? Nežinia ar išvis gyva liksi. O jau kai sutemsta, tai prasideda gatvėse tikros lenktynės - laksto tie banditai kaip akis išdegę, vieni su kitais lenktyniaudami. Ir ką gi tas mūsų vienas seniūnas prieš juos padaryti gali?" - kraipo galvą moterys.
Olga sakė pastebėjusi kas vakarą devintą valandą aplink miestelį apvažiuojantį policijos automobilį, bet nuo to saugiau nesijaučianti, nes vos policininkams nusukus už kampo, neapšviestose gatvėse vėl telkiasi įtartinos šutvės.
Pensininkas Romas, kol šviesu išvedęs pasivaikščioti keturkojį augintinį, sakosi niekada vėliau kaip šeštą vakaro į gatvę neinatis ir su žmona saugiai tūnantis namuose. "Bet ir namuose neramu. Va jau ne vienų kaimynų butą apvogė. Ką ten butus - plėšia viską aplink", - sako pensininkas, ranka rodydamas visus nuo vagių nukentėjusius pastatus. O rodo jis viską, ką akis užmato - ir parduotuvę, ir kavinę, ir sandėlį prie pagrindinės gatvės. - Nėra ramios nakties mūsų miestelyje. Kasnakt po "nuotykį".
Ruklietės Aldona ir Nijolė sakosi netikėjusios, kad tokių dienų gali sulaukti. Moterys Rukloje gyvena jau labai seniai, bet tokių laikų dar nemačiusios. "Savo akimis regėjau, kai vidury dienos prie parduotuvės pargriautą žmogų penkiese spardė. Baisu kištis - pati per galvą gausiu. Net vaikus apdaužo, apstumdo, atima telefonus ar pinigus", - už galvos susiima moteris.
Išgelbės kameros?
Vienintelėje miestelio vaistinėje dirbantis rukliškis sakosi, kad vaistinė nuo vagišių kol kas nenukentėjo. Ištuštinta buvo tik prieš gerą dešimtmetį, o dabar greičiausiai padedantys grotuoti langai. "Viskas Rukloje po užraktais, spynomis ir grotomis, bet tai nelabai pagelbėja. Va sandėlį anapus gatvės visai neseniai išplėšė - išnešė visokius pjūklus, darbo įrankius. Nuostolių žmonėms už 6000 padarė. Tai koks dar saugumas gali būti..." - sakė vaistininkas. Prieš keletą metų jis pats dirbo pabėgėlių priėmimo centre. Anuomet kartais pasitaikydavo pabėgėlių sukeltų neramumų, o dabar centras - saugiausia vieta Rukloje.
"Visai neseniai Ruklos seniūnijai priklausančiuose kaimų vienkiemiuose įrengti trys pagalbos "mygtukai" vienišiems, pagyvenusiems žmonėms. Tai vienas iš žingsnelių žmonių saugumui užtikrinti. O pačiame Ruklos miestelyje techninės galimybės mums leidžia įrengti 10 vaizdo kamerų ir artimiausiu metu bandysime šiuos planus įgyvendinti, - kaip vienintelę išeitį atskleidžia seniūnas. - Jonavoje šiuo metu tokių kamerų įrengta nemažai ir iš pareigūnų patirties galime sakyti, jog jų įrengimas pasiteisino. Kadangi Jonavą ir Ruklą jungia šviesolaidžiai, tokias kameras įrengti nebūtų sudėtinga. Jonavos policijos komisariate budėtojas, per vaizdo kameras pastebėjęs neramumus, į Ruklą nedelsiant išsiųstų pareigūnus ir šie atvyktų per 5-7 minutes. Kamerų sumontavimas kainuotų apie 400 000 litų. Tai dideli pinigai, ypač sunkmečiu, tačiau jeigu nieko nedarysime, sunkmetis Ruklai bus dar sunkesnis".
