Gerai, kai yra iš ko rinktis ne tik paslaugos ar prekės pardavėją, bet ir kainą. Draudimo bendrovių agentai neslepia, jog pavasaris jiems esąs pats įtempčiausias laikotarpis. Žinoma, greta didelio darbo krūvio – ir galimybė tuo pačiu metu solidžiau pastorinti piniginę, užsidirbti nekeikiant net konkurentų.
Akivaizdu ir tikrai ne paslaptis, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas nepaliaujamai brangsta. Artėjantį kalendorinį pavasarį be išimties visos draudimo bendrovės vadina pačiu darbymečiu. Pasak keleto šia tema kalbintų Jurbarko mieste dirbančių draudimo agentų, didelei daliai jurbarkiečių vairuotojų draudimas jau tapęs arba netolimoje ateityje taps gana sunkiai pakeliama našta.
Tikrai ne vienetai automobilių savininkų ar valdytojų ilgesingai prisimena laikus, kai Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisų kaina skyrėsi nedaug, draudimas buvo pigus. Pavyzdžiui, 2004–2005 metais jurbarkiečiai lengvąjį automobilį galėjo apdrausti ir už 123 litus metams. Dabar šios sumos kai kam vargiai pusmečiui užteks.
Praėjus dvejiems metams oficialiai Civilinės atsakomybės privalomasis draudimas pabrango „nedaug“. Anot Jurbarko mieste dirbančių draudimo bendrovių agentų, dabar įsigyti draudimo pažymėjimą vairuotojams kainuoja beveik 200 ar net iki 300 litų metams. Ir toks tarifas taikomas tik itin pavyzdingiems, nepatekusiems į eismo įvykį, patyrusiems, turintiems vairavimo stažą vairuotojams.
Jurbarkietę Irmą (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) praėjusią savaitę ištiko šokas, kai vienoje draudimo bendrovėje sužinojo, kokia suma teks patuštinti kišenę norint apdrausti nuosavą automobilį „VW Golf“. Moteris pernai už draudimą mokėjo 181 litą, o jau šiemet draudikai iš jos paprašė be kelių litų vos ne dukart daugiau! Draudimo bendrovės, įsikūrusios pačiame miesto centre, vadybininkas gana maloniu tonu poniai Irmai paaiškino, kad „specialus tarifas moteriai pritaikytas laikantis draudimo bendrovės vidaus taisyklių“…
„Vasaros pabaigoje buvau patekusi į smulkų eismo įvykį kitame mieste. Tada savuoju automobiliu vos įbrėžiau gana prabangios mašinos šoną. Atvykus policijai buvau pripažinta avarijos kaltininke. Su tokia versija iškart sutikau, neturėdama nei laiko, nei noro ginčytis ir prieštarauti. O be reikalo. Pasirodo, tai ir buvo priežastis padidinti draudimo įmoką dvigubai“, – pasakojo jurbarkietė.
Pasak beveik vienuolika metų turinčios vairuotojo pažymėjimą ponios Irmos, ji neatmetusi galimybės kreiptis ir į kitą draudimo kompaniją – juk Jurbarke tikrai yra iš ko rinktis – ant vienos rankos pirštų draudimo paslaugas teikiančias bendroves sunkiai ir besuskaičiuosi. Tačiau jurbarkietei pirmosios draudimo bendrovės vadybininkas paaiškinęs, kad visi ne tik Jurbarko, bet ir visos Lietuvos draudikai naudojasi ta pačia duomenų baze, kurioje surašyti automobilių ir jų savininkų eismo įvykiai bei avarijos.
Taip pat poniai Irmai buvo teigiama, jog kitose Jurbarko draudimo bendrovėse iš jos gali būti pareikalauta mokėti dar daugiau, mat draudimo bendrovės savo nuolatiniams klientams taiko vienokias ar kitokias nuolaidas, o į kitą draudimo bendrovę pasibeldusį naują klientą draudikai nors ir pasitiks šiltai, tačiau pirmaisiais draudimo metais nuolaidų tikrai nepasiūlys.
Pasiteiravus draudikų, ar tai nėra per didelė kaina, kone visi teigė tokį dalyką vertinantys kaip „nedrausmingų vairuotojų drausminamąsias priemones“. Kita vertus, jei vairuotojai kalti už daugumą avarijų, tegul patys ir apmoka jų išlaidas.
Pasak ponios Irmos, ir ji taip prieš gerą pusmetį maniusi. Tačiau kai pati atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, iškilo klausimas, kodėl kasmet vairuotojai, neturėjusiai jokių eismo įvykių ar nuobaudų, draudimas ne pigo, bet atvirksčiai – brango?!Už ką mokėti tokius pinigus? Juolab, jog buvusio eismo įvykio metu, jeigu tik moteris nebūtų tylėjusi, o būtų prašiusi nenuvažiuoti ir paliudyti įvykį mačiusius kitus eismo dalyvius, dar kažin kas būtų buvęs pripažintas avarijos kaltininku.
Skaudu, tačiau šiandien moteris kaltinti gali tik save pačią. Pasak jos, nors ir keista, tačiau per daug akivaizdu, jog policininkai įtartinai nužvelgia ne vyrą, bet moterį vairuotoją. Ir ypatingai avarijos metu, o tuo labiau, jei vairuotoja – iš provincijos. Irma sakėsi pastebėjusi didmiesčio policininkų „kreivą“ požiūrį ir sarkazmą į tai, kieno eismo įvykio metu apgadinta prabangesnė mašina, o kieno – vos už tūkstantį litų: moters automobilį „VW Golf “ didmiestyje viešą tvarką sergintis policininkas tik pajudinęs koja, o kito eismo dalyvio prabangią mašiną atsargiai perbraukęs ranka…
Šis, tarsi ir mažai reikšmingas, įvykis jurbarkietei greitai pasimiršo – sveikata nesušlubavo, automobilis – vėl tvarkingas. Tačiau nemalonų įvykį teko prisiminti praėjusią savaitę vienoje draudikų bendrovėje, kuomet draudimo vadybininkas už draudimą paprašė kone dvigubai daugiau...
„Mūsų laiko“ atstovė bandė aiškintis, kokiais atvejais transporto priemonių draudėjams didinamos draudimo sumos. Pasidomėjus trejose analogiškas paslaugas teikiančiose bendrovėse, tapo aišku, jog... jokios bendros sistemos lyg ir nėra. Draudimo bendrovės draudžia klientus atsižvelgdamos į daugybę savo sukurtų kriterijų, kurių dalis – individualūs ir yra kiekvienos bendrovės privatus reikalas. Jei nori iš anksto išsiaiškinti, kokią pinigų sumą už Civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reikės sumokėti, sužinosi tik pats užsukdamas pas draudikus. Arba labai geram pažįstamui draudikui galima pasiskambinti telefonu. Sumos gali būti įvairiausios, kiekvienam besidraudžiančiajam jos pasakomos atskirai, tad su giminaičiu ar kaimynu lyginti draudimo sumų net neverta.
Pasak kalbintų draudimo agentų, jų bendrovėse yra atsižvelgiama į automobilio variklio galingumą, jo registracijos vietą, į tai, ar per pastaruosius vienerius metus vairuotojas nebuvo avarijų kaltininkas, ar nebuvo papuolęs į eismo įvykį, ar nevairavo neblaivus, koks jo vairavimo stažas. Tačiau jeigu norintys savo transporto priemones apdrausti vairuotojai per paskutiniuosius metus buvo patekę į eismo įvykius ir nustatyti tokių įvykių kaltininkais, jie už draudimą bus priversti mokėti kone dvigubai ar net daugiau, nepriklausomai nuo to, kurioje bendrovėje drausis. Pakalbintas apie automobilių draudimo kainų kilimą vienos draudimo bendrovės vadovas aiškiai leido suprasti, kad draudimo įmokos keliamos dėl nuolat didėjančių draudimo sumų, kurias draudikai privalo išmokėti tretiesiems į avarijas patekusiems asmenims.
Kol Lietuva nebuvo Europos Sąjungos nare, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų Civilinės atsakomybės draudimo suma siekė 30 000 litų dėl žalos asmeniui ir 30 000 litų dėl žalos turtui. Dabar šie skaičiai siekia atitinkamai 500 000 eurų (1 mln. 650 tūkst. litų) ir 100 000 eurų (350 000 litų). Nuo 2012 metų jie dar didės ir sudarys 2 500 000 eurų (7,65 mln. litų) dėl žalos asmeniui ir 500 000 (1,65 mln.) dėl žalos turtui. Vadinasi, kainos tik kils, nes draudimo kompanijos turės jas kelti... gelbėdamosios nuo bankroto.
Lina Gaudinskaitė
