Ekspertų teigimu, viena dažniausių priežasčių, kodėl vaikai nusprendžia bėgti iš namų, yra paauglystei būdingas maištas.
„Paauglystė tai laikotarpis, kai jaunas žmogus nebėra vaikas, bet dar ir ne suaugęs. Jis susiduria su naujomis atsakomybėmis ir pareigomis, kurių dažnai nenori prisiimti ir tai tampa dideliu iššūkiu. Prasmės kasdienėje veikloje rasti nėra lengva“, – teigia psichologas Edvardas Šidlauskas.
Paaugliai dažnai jaučiasi nesuprasti, gyvenantys rutinoje ir nuolatinėse pareigose. Šis maištas neretai išreiškiamas agresija ar netgi drastiškais sprendimais.
„Paauglystėje emocijos yra labai stiprios – tiek pyktis, tiek simpatija, tiek nusivylimas yra kur kas intensyvesni nei suaugusio žmogaus. Šiuo biologiniu laikotarpiu paaugliai linkę stipriai dramatizuoti situacijas, kas gali paaiškinti tokius radikalius sprendimus, kaip pabėgimas iš namų ar savižudybė“, – pasakoja specialistas.
Naujos kartos iššūkiai – sudėtingesnis gyvenimas
Specialistai pastebi, kad dabartinė karta susiduria su unikaliais ir sudėtingesniais iššūkiais nei ankstesnės kartos. E. Šidlauskas teigia, kad dabartiniai paaugliai neturi aiškių autoritetų – anksčiau buvo tam tikros vertybės, kurios formavo elgesį: pagarba tėvams, mokytojams, bendruomenei.
„Dabar viskas tampa reliatyvu, internetas sulygino ribas tarp gėrio ir blogio, o paaugliai vadovaujasi ne taisyklėmis, o savo asmeniniais norais“, – samprotauja psichologas.
Toks požiūris į gyvenimą, anot specialistų, apsunkina jaunų žmonių gebėjimą susitvarkyti su iškylančiomis problemomis ir kontroliuoti save, ypač jaunam žmogui neturint stiprios valios ir emocinės brandos.
Prasidėjus rudeniui ir moksleiviams sugrįžus į mokyklas, ekspertai pastebi, kad mokiniai, kaip ir suaugusieji, po atostogų gali patirti stresą.
„Daugiausiai suaugusiųjų nutraukia darbo sutartį būtent po vasaros atostogų. Moksleiviai negali nutraukti „sutarties“ su mokykla, tad vienas iš radikaliausių sprendimų tampa pasitraukimas iš gyvenimo“, – aiškina E. Šidlauskas.
Grįžę į mokyklas vaikai dažnai susiduria su emociniu ar psichologiniu smurtu, patyčiomis, per dideliu akademiniu spaudimu. Tokiose situacijose jiems gali atrodyti, kad pabėgimas iš namų ar net savižudybė yra lengvesnė išeitis nei grįžimas į tokią aplinką.
Kaip pastebėti, kad vaikas išgyvena krizę?
Dažniausiai rimtų krizių požymiai pasirodo dar gerokai prieš drastiškus sprendimus. Specialistai ragina atkreipti dėmesį į ženklus: vaikas tampa ramesnis, mažiau motyvuotas, dažnai liūdnas, gali pradėti elgtis chuliganiškai.
Depresija paaugliams neretai pasireiškia kaip energijos stoka – jiems sunku atlikti net paprasčiausias kasdienes užduotis. Vaikas gali atrodyti pavargęs, vengti mokyklos, ignoruoti šeimos veiklas ir savo pareigas.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Italijoje, mokyklose ypatingas dėmesys skiriamas mokinių emocinei būklei ir ankstyvai blogų veiksmų prevencijai.
„Italijoje atliekamas toks testas – visai klasei duoda bendrą nuotrauką ir prašo apibrėžti tą vaiką, kuris paskutiniu metu atrodo liūdnas, mažiau šypsosi nei įprastai. Rezultatai būna tikslūs – mokiniai dažniausiai išskiria tą vaiką, kuris iš tikrųjų kažką tuo metu išgyvena“, – pasakoja E. Šidlauskas.
Internetas – draugas ar priešas?
Interneto įtaka šiuolaikiniams paaugliams yra milžiniška, jie tampa priklausomi – o priklausomybė nuo interneto – jau oficiali liga.
Pasak ekspertų, priklausomybė nuo interneto tampa vis didesne problema. „Jei paauglys gyvena virtualų gyvenimą ir kažkas stoja skersai kelią tam gyvenimui – tėvai, mokykla ar pareigos – jie taps priešas automatiškai“, – teigia specialistas.
Staiga atjungus internetą ar apribojus prieigą prie mėgstamų veiklų gali kilti net psichozės, padidėja savižudybės rizika. Todėl labai svarbu įspėti vaiką apie savo veiksmus, pamažu švelninant žalingas veiklas ir aiškinant vaikui, kodėl tai daroma, leidžiant jam pačiam daryti pasirinkimus.
Kaip tėvams stiprinti ryšį su vaikais?
Specialistai sako, kad kartu patiriamos geros emocijos – pagrindinis ryšio stiprinimo ar užmezgimo būdas, tačiau labai svarbu atsižvelgti, kad kartu praleidžiamas laikas patiktų visiems.
„Dažnai tėvai traukia paauglį į kokį kaimą, kur jam visai nepatinka ir kur jis nenori. Svarbu rasti tokią veiklą, kuri patiktų visai šeimai ir reguliariai ja užsiimti. Tai gali būti kino žiūrėjimas, stalo žaidimai ar net kompiuteriniai žaidimai, bet svarbiausiai, kad visa šeima jaustųsi įtraukta“, – pataria psichologas.
Pasak E. Šidlausko, tėvų užduotis – sukurti saugią erdvę, kurioje vaikas galėtų atvirai kalbėti apie savo jausmus ir emocijas, nebijodamas būti teisiamas ar moralizuojamas. Taip pat svarbu pasitikėti paaugliu ir kalbėti kaip su lygiaverčiu, suaugusiu žmogumi.
„Turi būti geranoriškumas, nes jaunimas labai greitai pajunta suaugusiojo kaukę, jei jis yra susierzinęs ir bando to neparodyti, moralizuoja, tai jaunas žmogus jaučia, kad po tuo slypi antipatija ar agresija“, – pabrėžia specialistas.
--------------
Pareigose ?! Kokiose dar pareigose,kai dabar pas juos vien tik teisės, ekspertai supisti. Jie dabar neliečiamųjų kasta, todėl ir tampa narkomanais, banditais ir pyderais.
