Eidami Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos senamiesčių gatvėmis galite visai netyčia pakliūti į ryškią prožektorių šviesą ir išgirsti piktą režisieriaus „pasitrauk!“ Visai smagu, ar ne? Deja, tai veikiausiai bus tik reklamos ar dar vieno lietuviško serialo filmavimas. Ir išvysti, kaip prieš porą-keletą metų, Jeremy Ironso, Helen Mirren ar Woody Harrelsono nebepavyks.
„Iš to, kas buvo, liko vos keli procentai,“ – atsidūsta Lietuvos kino studijos (LKS) direktorius Ramūnas Škikas. Dabar LKS užsiima daugiausiai reklamų kūrimu. Yra kelios besiruošiančios Lietuvoje filmus statyti užsienio kompanijos, suprask, „su klaustuku“. Po kelių savaičių filmuoti pradės italai. Bet, studijos vadovo nuomone, tai – atsigavimo iliuzija.
Vidutinė filmavimo dienos kaina Lietuvoje, su statistais ir efektais – apie 50-70 tūkst. litų. Tai – maždaug trečdaliu mažiau, nei tas pats filmas atsieitų filmuoti, pavyzdžiui, Vokietijoje. Vidutinis Lietuvoje statomo filmo biudžetas – kažkur apie 7 mln. litų, kurie yra išleidžiami per kelis mėnesius. Didesni projektai, galintys pasigirti žymesnėmis pavardėmis, čia „užsisėdi“ iki poros metų ir išleidžia apie 20 mln. litų. O tai reiškia darbą ir pinigus ne tik Lietuvos aktoriams, kostiumininkams ir specialiųjų efektų kūrėjams, bet ir minioms bedarbių, galinčių dalyvauti masinėse scenose.
Tokių projektų LKS per metus geriausiu atvejų įvykdo porą, o pastaruoju metu džiaugiasi sulaukę ir vieno. Žymesni filmai Lietuvoje per paskutiniuosius penkerius metus:
- 2009 m.: „Hallmark“ Lietuvoje stato „Auksiniam gaubliui“ nominuotą „Drąsiąją Irenos Sendler širdį“.
- 2007 m.: trileryje su W. Harrelsonu „Sibiro tranzitas“ Lietuva puikiai atlieka Sibiro vaidmenį.
- 2007 m.: brangiausias Lietuvoje vykdytas projektas – suomių ir amerikiečių filmas „Stouno karas“. Pirmasis mūsų šalyje statytas siaubo filmas. Turėjo debiutuoti 2008 m. Kanų festivalyje, bet iki šiol nepasirodė. Kalbama, kad taip įvyko dėl lietuvių ir suomių finansinių nesutarimų.
- 2006 m.: kritikų itin prastai įvertinta legendinės sagos dalis „Kalnietis. Šaltinis“
- 2006 m.: Levo Tolstojaus romano „Karas ir taika“ ekranizacija televizijai.
- 2005 m.: tituluočiausias Lietuvoje statytas filmas – britų miniserialas „Elžbieta I“. Vaidina H. Mirren, J. Ironsas. Laimėjo 3 „Auksinius gaublius“, 9 „Emmy“, 2 BAFTA statulėles.
Kodėl šių projektų vis mažiau? Priežastys banalios kaip pats gyvenimas. Finansų krizė ne tik sudaužė gausybės filmų kūrėjų viltis, bet ir sukėlė mokesčius Lietuvoje, padarydama ją brangesne. Pagrindinės konkurentės Čekija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Ukraina, Bulgarija, netgi kaimynė Latvija pradėjo tvirtais žingsniais – agresyvia reklama, mokesčių lengvatomis – vilioti užsienio kino kompanijas. Vengrijoje bei Lenkijoje kritę valiutų kursai šias šalis padarė dar patrauklesnėmis.
Vilties LKS vis dar turi. „Algos krito, tad kaina sumažėjo, o kokybė liko ta pati,“ – sako R. Škikas. „Ūkio ministerijai pateikėme pasiūlymą dėl kino industrijos gaivinimo, jei pavyks jį „prastumti“, situacija turėtų pasitaisyti.“
